Galio arsenidas

Galio arsenidas - tokia stebulinė medžiaga, puslaidininkis, iš kurio padaryti tranzitoriai, esant tiems patiems puslaidininkių sandūrų išmatavimams, gali dirbti maždaug 3-10 kartų greičiau (t.y., 3-10 kartų aukštesniais taktiniais dažniais), nei silicio elementai. Kitas pliusas buvo tai, kad galio arsenidas skleidžia keleriopai mažiau triukšmo, o tai reiškia - kad gali dirbti su keleriopai mažesnėmis energijomis, kas reiškia keleriopai mažesnes energijos sąnaudas.

Dar vienas išskirtinis galio arsenido pliusas buvo tai, kad jis tiesiog puikiai tinka šviesos diodams (dabartiniai šviesos diodai dažniausiai yra daromi galio arsenido pagrindu). Tai reiškė, kad iš galio arsenido pagaminta mikroschema vietoje elektrinių įvadų ir išvadų gali turėti tiesioginius optinius išvadus ir įvadus, ko nesigauna padaryti su siliciu. Optinis signalų perdavimas reikštų, kad dingsta visi duomenų magistralių dažnio apribojimai, kurie šiuo metu yra vienas iš didžiausių stabdžių kompiuterių našumui.

Trumpai tariant, netgi ir dabartiniu žvilgsniu žiūrint, galio arsenidas turėtų būti medžiaga, kuri gali padaryti stebuklą elektronikoje.

Apie 1980-1990 metus galio arsenidas buvo laikomas ta puslaidininke medžiaga, kuri sukels revoliuciją IT pasaulyje, nes tiesiog lygioje vietoje leis paspartinti visą skaitmeninę techniką mažiausiai kelis kartus. Tačiau nepaisant didelių investicijų, vienintelė kompanija, kuri sugebėjo gaminti galio arsenido mikroschemas, buvo Cray Research, gaminusi nepaprastai brangius, tačiau ir nepaprastai greitus superkompiuterius.

Jokia kita kompanija, nepriklausomai nuo investicijų dydžio, taip ir neįstengė išvystyti gero galio arsenido mikroschemų gamybos proceso. Superkompiuteriams tam tikra itin mažų serijų gamyba su labai maža procentine gerų mikroschemų išeiga tiko. Tačiau tai netiko masinėms sistemoms, kur išeiga turi būti didelė, o nekokybės turi būti mažai. Taigi, galio arsenido taip ir nepavyko panaudoti gamyboje.

Ilgainiui, kadangi laimėjo kompanijos, kūrusios silicio mikroschemas, technologijos taip ir liko nusistovėjusios.

Gal būt kažkada galio arsenidas visgi taps medžiaga mikroschemoms gaminti, bet kol kas taip nėra.