Eurika Masytė

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad čia tik gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Todėl paskelbtas paneigimas, kuris viską neigia. Konkrečias pastabas skaitykite straipsnio aptarime. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

Eurika Masytė pasisako apie tai, kaip negerai yra ta Lietuvos kariuomenė

Eurika Masytė - tokia buvo dainininkė kadaise senovėje, kai dar buvo kokie tai 1990 metai ir tada Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, o tada Michailas Gorbačiovas užleido ant Lietuvos kariuomenę, buvo Sausio 13 ir taip toliau. Ir visą laiką tada per radiją ir garsiakalbius po 30 kartų per dieną grodavo aikštėje prie Aukščiausiosios Tarybos daina - "tu uždaryk mane, Tėvyne, savyje...o aš tau atsakau - tu mano Laisvė...".

Taigi, tos dainos žodžių niekas aiškiai nesuprato, bet jie skambėjo labai dvasingai, o balsas buvo labai graudžiai beviltiškas, tai kažkaip visiems rezonavo labai smarkiai, gal netgi iki blogumo, kad kiek gi galima tą patį per tą patį sukt visą laiką taip beviltiškai.

O paskui viskas baigėsi ir tą Euriką Masytę visi užmiršo. O ji tuo tarpu, kadangi niekas Lietuvoje jos dainų neklausė, tai išvažiavo kažkur į užsienį ir ėmė dirbti neaišku kur neaišku kuo. Ir štai praėjo trys dešimtmečiai Nepriklausomybės, ir basiruošiant eilinei, tačiau kartu ir neeilinei Kovo 11 šventei, ėmė Eurika Masytė ir pareiškė, kad jau kam kam, bet Lietuvos kariuomenei tos savo dainos naudoti neileis nei už ką, nes, pasirodo, Lietuvos kariuomenė ruošiasi kariauti ir šalį ginti, vietoje to, kad lakstytų paskui nusikaltėlius ir tuos nusikaltėlius šaudytų.

Aišku, galime nesunkiai suprasti - kas jai rūpi, kai ji už tūkstančio kilometrų kažkur, tai aišku kad koks skirtumas, kad Rusija čia pajėgas kaupia. Nepajus ji, jei čia koks karas praeis.

Štai taip kartais ir būna, kad atrodo, kad kokia tai tam tikro meto ikona buvo, tegul ir seniai užmiršta, o paaiškėja, kad gal ir atvirkščiai...