Eratostenas

Eratostenas (Eratosthenes) - toksai mokslininkas iš Senovės Graikijos, kuris bene pirmas apskaičiavo Žemės planetos gabaritus, dar maždaug 240 metų prieš Kristų.

Bendrai tai visokie senovės graikai puikiausiai žinojo, kad Žemė yra planeta ir kad ji visai nėra kokia tai plokščia Žemė, nes yra apvali. Taip pat žinojo ir apie tai, kad čia Žemė sukasi aplinkui Saulę, o ne atvirkščiai. Bet klausimas ilgą laiką buvo toksai, kad vat kaip nustatyti tuos Žemės planetos gabaritus.

Tai Eratostenas juos ir nustatė, ir aprašė, o paskui tuo aprašymu ir nustatymu dalinosi daugelis kitų Senovės Graikijos mokslininkų, istorikų ir šiaip rašytojų.

O istorija buvo tokia, kad iš kažkokių tai keliautojų Eratostenas sužinojo, kad Sienos mieste Egipte (dabar Aswan miestas) yra didelis ir gilus šulinys, kuris per saulėgrįžą, kuri būna maždaug apie birželio 21 dieną, dienos viduryje Saulė apšviečia to šulinio dugną taip, kad nebūna jokių šešėlių nei vienoje pusėje, visas dugnas ištisai būna apšviestas.

Štai tada Eratostenas pasidarė sau išvadas, nes šitos informacijos jam pakako, kad pasinaudoti dedukcija. Tai jis paėmė stulpą, pastatė jį visiškai vertikaliai Aleksandrijoje ir nustatė, kad per saulėgrįžą birželio 21 tas stulpas meta šešėlį, ir kampas, kuriuo krenta šešėlis, yra maždaug 7,2 laipsnio arba maždaug 1/50 pilno apskritimo kampo dalis. Kadangi atstumas tarp Sienos ir Aleksandrijos buvo žinomas labai neblogai, nes kelias buvo maždaug 5000 stadijų (t.y., maždaug 787,5km) ilgio, tai jam gavosi, kad bendras Žemės apskritimas yra maždaug 250 tūkstančių stadijų arba 39375 kilometrai.

Išties tai čia dar turim pastebėti, kad išties tai tas atstumas buvo daug mažiau aiškus, nei čia skaičiavimuose, nes stadija išties tai nebuvo labai aiškaus ilgio ir buvo smarkiai neapibrėžta. Tiesiog to Eratosteno skaičiavimai visiems anuomet padarė tokį stiprų įspūdį, kad dabartiniais laikais, kai vertinamas graikiškos stadijos ilgis, jis neretai skaičiuojamas iš žemės apskritimo ilgio pagal būtent tuos Eratosteno skaičiavimus, kad apskritimas yra maždaug 250 tūkstančių stadijų.

Bandant tiksliau įvertinti, tai jam gavosi viskas su nemaža paklaida, plius minus keli tūkstančiai kilometrų. Bet net ir tokia paklaida yra pakankamai maža.

Tai čia dabar galim iš viso to pasidaryti vieną svarbią išvadą - plokščiažemininkai yra bukesni ir moksle labiau atsilikę, nei tie žmonės, kurie gyveno prieš porą tūkstančių metų.