Durnynas:Trečia diena

Atsibudau nuo šilto kvėpavimo į veidą. Atsimerkiau - kažkoks susiraukšlėjęs esesiniko veidas žiūrėjo tiesiai man į akis. Daktariški gintariniai karoliai lietė mano veidą. Pažvelgiau į šoną, ten stovėjo tos dvi Ievos, sukryžiavusios prieš save rankas ir nuleidusios galvas.

- Dar jis sakė kažką apie GMO? apie baltą pelę ir kažkokį Krymą, mes nežinome kas tai, bet juk liepėte su pacientais nekalbėti, o šito net klausytis nenorime - kažkaip verksmingai choru sustenėjo tos Ievos.

- Tai tiesa? - esesiniko veidas dar labiau priartėjo.

- Iš dalies, baltą pelę tikrai mačiau, moku žaisti šachmatais ir žinau kieno Krymas - kažkaip drąsiai pralemenau, manau kad jis nuo manęs neatstos.

- Von iš čia, greitai!! - atsisukęs į tas Ievas riktelėjo esesininkas. Jos kaip mat pasišalino.

- Gerai, tu man gali padėti - atitolo veidas, ir aš pabandžiau atsisėsti.

- Žiūrėk, aš gydytojas vardu Šerifas, mano šefas (tas supis.. vyr. gydytojas) turi auksinius vyr. gydytojų karolius, kuriuos vadina - Krymu, man labai reikia juos turėti, tu mane supranti? Aaa..?

Aš palinksėjau, nes nežinau ką ir daryti. Apie Krymą patylėjau. Gal jis bus mano draugas, o gal tik pasinaudos manimi.

- Štai tau dovanėlė - ištiesė man Bibliją, jo, tikra, bet kažkokia sunki.

- Pažiūrėk viduje, ten kaltas, kaip kažkokiame filme, turėsi iš šio kambario pabėgti ir pavogti Krymą, tuos aksinius karolius, už tai aš tau duosiu 30 eurų, sutarta? - kažkaip net ne klausdamas man įsakė Šerifas.

- Gerai aš pavogsiu Krymą, bet reikalauju už darbą - laisvės ir 35 eurus - net nemykčiodamas aš jam žiūrėjau į jo baisias akis.

- Su manimi niekas nesidera, net įdomu tapo, ... gerai laisvė ir 32 eurai.. kapyš?

- Kapyš - net nežinau ką pasakiau, manau tai sutikimas.

• Na tai ką, bandom?