Durnynas:Gulėti ir žiūrėti į lubas

Jūs gulite ir žiūrite į lubas, esate pririštas, bet galvoje viskas sunku. Norisi judinti kojas. Kažkodėl sunku nustygti, bet kartu kažkoks labai sunkus ir dusinantis apdujimas. Ant lubų kabo lempos. Lempos kabo.

Lubos purvinos, ant jų lempos. Galva neveikia.

Neveikia galva, ką aš čia veikiu? Ką aš čia veikiu? Neveikia galva.

Visokios mintys ateina jums į galvą vangiai ir beviltiškai lėtai, o paskui dar ir gaunasi nesuprantamos. Protas atrodo visiškai išnykęs. Pilve kažkoks vangus pykinimas, šleikštulys. Kažkoks vangus šleikštulys, lyg viduje būtų didelis šleikščios vatos gumulas.

Viskas trunka beviltiškai ilgai, atrodo, kad eina jau savaitės. O jūs gulite. Lovoje šlapia. Nieko gero.

Sunku prisiminti, kaip čia pakliuvote. Kažką čia veikiate, bet kažkodėl pririštas esate. Nelabai aišku, kodėl. Atrodo, nesat agresyvus, bet kažkodėl jus pririšo. Neatsimenate, kodėl.

Ateina seselė, pasižiūri. Paskui ateina gydytoja. Atrodo lyg ir nematyta, bet nemalonaus veido, su kažkokia lyg ir matyta veido išraiška. Dar nemalonesnio veido, nei seselė, ir su kažkokia labai melaginga šypsena. Paklausia:

- Ar dabar jau gerai elgsiesi? Balsai jau nekomanduoja?

Jūs suprantat, kad ji kalba kažkokį absurdą, bet nusprendžiate nutylėti. O gal nusprendžiate pasiginčyti?

• Ginčijatės su gydytoja - kokie dar balsai, jai gal pačiai galvoje balsai?
• Su viskuo sutinkate - tiek jau to, tegul būna tie balsai, net jei jų nėra...