Draugiškas teismas

Draugiškas teismas (rus. Товарищеский суд) - tam tikras pusiau teisinis (neatitinkantis jokių įstatymų, tačiau įtvirtintas SSRS kompartijos prezidiumo įsaky) žemiausio lygio teismas, egzistavęs SSRS. Skirtas tam, kad būtų sustiprintas režimui netinkamų ar šiaip smulkius nusižengimus darančių asmenų persekiojimui. Kadangi draugiški teismai jokiais teisiniais principais nesivadovavo, teisine prasme jie negali būti laikomi teisėtais teismais.

Pagal veikimą draugiškas teismas yra artimas tyčia organizuotam, iš kompartijos ir komsomolo narių surengtam Linčo teismui, tačiau sudaromas iš anksto, taip kad labiau imituotų normalių teismų veiklą. Formaliai draugiško teismo nariai (tarėjai) būdavo išrenkami, tačiau realiai jais visada tapdavo tiktai visokie kompartijos ir komsomolo veikėjai, bendrabučių komendantai, įmonių padalinių vadovai ir pan. asmenys, priklausantys nomenklatūrai.

Draugiškas teismas būdavo skirtas bausti kaip nors partijai neįtikusius žmones, kurių nusižengimai nebūdavo tokie, kad už juos galima būtų bausti įprastame teisme. Tai reiškė ir šiaip smulkius moralinius ar pan. nusižengimus (pvz., sutuoktinio neištikimybė, kažkuo netinkama žmogaus išvaizda ar kt.), ir įvairią valdžiai netinkamą veiklą, pvz., valdžiai kritiškus pasisakymus, Amerikos balso klausymąsi ir panašiai.

Draugiško teismo sprendimu žmogus galėjo būti baudžiamas baudomis, prarasti premiją, galėjo būti verčiamas neatlygintinai dirbti "visuomenei naudingus" darbus, vaikščioti į politines valandėles, galėjo būti paslinktas atgal eilėje į butą, mašiną, televizorių ir pan., galėjo prarasti karjeros galimybes ir t.t..

Tipiški nusižengimai, dėl kurių žmogus galėjo būti svarstomas draugiškame teisme:

• Darbo drausmės pažeidimai (pvz., pavėlavimas į darbą, neatėjimas į darbą ir pan.)
• Netinkamas, per mažas ar nekokybiškas darbas (beje, nebūtinai objektyviai netinkamas - tai galėjo būti tiesiog pretekstas teismui)
• Bet koks "amoralus", neatitinkantis "sovietinės moralės", "sovietiniam piliečiu" nederantis elgesys
• Labai smulkios (jokių BK kriterijų neatitinkančios) vagystės, kombinavimai, prekių ar pan. nešimai iš darbovietės
• Įvairūs nelabai sunkūs BK kriterijus atitinkantys nusikaltimai, kurių nagrinėjimą draugiškam teismui perdavė tardytojas, prokuroras ar teisėjas
• Smulki, buitinė spekuliacija (pvz., savo perskaitytų knygų perpardavimas kitiems žmonėms)
• Įvairios valdžiai nepavojingos samizdat literatūros turėjimas, skaitymas ar platinimas
• Nepadorios kalbos, tarpusavio įžeidinėjimai, keikimaisi ir pan.
• Antras baudimas už jau padarytus ir nubaustus nusižengimus, pvz., administracinius teisės nusižengimus
• Bausmės jau už ką nors įprastuose teismuose nubaustų, nuteistų žmonių šeimos nariams
• Alkoholinių gėrimų vartojimas, pasirodymas neblaiviu viešoje vietoje
• Įvairus smulkus chuliganizmas
• Priklausymas taip vadinamiems neformalams
• Netinkama išvaizda (pvz., vyrų ilgi plaukai, marškinėliai su vakarietiškų Rock grupių pavadinimais ir pan.
• Užsienio radijo stočių, pvz., Amerikos balso ar Laisvės radijo klausymasis
• Religinių švenčių (pvz., Kalėdų, Velykų) šventimas
• Vaikščiojimas į bažnyčioje vykstančias pamaldas, bet kokia religinė veikla
• Prastas vaikų mokymasis mokyklose, prasti vaikų pažymiai, pamokų praleidinėjimas
• Daug įvairių kitų nusižengimų, neretai tokių, kuriuos išgalvodavo patys draugiškų teismų tarėjai

Įprastos draugiškų teismų taikomos bausmės:

• Nurodymas asmeniui viešai atgailauti dėl kokių nors nusižengimų, atsiprašinėti dėl nusižengimų
• Nurodymas rašyti pasiaiškinimą dėl nusižengimų ir tokių pasiaiškinimų skelbimas sienlaikraštyje ar pan.
• "Draugiškas įspėjimas", kuris buvo viena iš mažesnių bausmių
• Bauda iki 50 rublių, nurašoma iš žmogaus atlyginimo
• Įvairių premijų (metinių ar už gerą darbą) atėmimas
• Žmogaus eilės į butą, į mašiną, į buitinę techniką atidėjimas (tai, pvz., galėjo reikšti, kad žmogus dar kelerius metus negaus buto, mašinos, televizoriaus ar pan.)
• Žmogaus pažeminimas pareigose, pervedant į prastesnį ar menkiau apmokamą darbą
• Sustabdytos žmogaus karjeros galimybės
• Atimtos galimybės stoti į aukštąją mokyklą
• Viešas žmogaus paskelbimas gėdos lentoje
• Netikusio žmogaus siuntimas į psichiatrinę ligoninę atseit ištirti ar pagydyti
• Įvairios kitos bausmės, neretai sugalvojamos pačių draugiško teismo tarėjų

Kadangi pagal SSRS kompartijos sprendimą dėl draugiškų teismų buvo leista šiems teismams perduoti įvairias mažo pavojingumo kriminalines bylas, su tokiais teismais buvo įvestas ir kraštutinai korumpuotas mechanizmas, per kurį dalis nusikaltėlių galėdavo labai lengvai išvengti bausmės. Sprendimą dėl to, ar bylą nagrinės pilnavertis teismas, ar draugiškas teismas, priimdavo tardytojas, prokuroras, ar įprasto teismo teisėjas, tiesiog savo nuožiūra. Tai reiškė, kad bet kuris iš šių asmenų, jei byla nebuvo labai sunki (pvz., ne dėl nužudymo), galėjo ją perduoti į draugišką teismą ir žmogus tada nebūdavo teisiamas. Kadangi žmogus draugiškame teisme negalėjo būti nuteistas laisvės atėmimo ar kokia nors kita bent kiek sunkesne bausme, tai išties reiškė, kad geras pažintis turintys asmenys galėdavo daryti nusikaltimus, visiškai išvengdami teisingumo.

Tai reiškė, kad koks nors mažoras ar jo gaujos nariai, netgi labai smarkiai prisidirbę, pakliūdavo ne į normalų teismą, o į draugišką teismą, o tada ir išvengdavo bausmės. Šitaip arsirasdavo pusiau legalizuotos mažorų vadovaujamos gaujos.

Kitą vertus, kadangi draugiškų teismų taikomos bausmės ar teisimo kriterijai nebuvo kaip nors reguliuojami, patys tokie teismai irgi neretai smarkiai piktnaudžiaudavo. Kaip pvz., kažkuriam iš draugiško teismo narių neįtikę žmonės galėjo būti nuolat persekiojami, terorizuojami. Ir atvirkščiai - kokie nors draugiško teismo teisėjų draugai, netgi padarę realius kriminalinius nusikaltimus, galėjo būti išteisinami ar nubaudžiami absoliučiai simbolinėmis bausmėmis (pvz., įspėjimu ar pan.).