Distonija

Distonija arba spazminė diskinezija - bendras įvairiarūšių spazmatinių judesių sindromų pavadinimas. Būdinga, kad pacientai daro konvulsyvius judesius, jiems kyla raumenų spazmai, persikreipimai, tampymaisi ir taip toliau. Kadangi sindromo priežastys gali būti skirtingos, o ir esant toms pačioms priežastims, eiga gali varijuoti, išskiramos specifinės distonijų rūšys.

Dar ta distonija vadinama dviem pavadinimais - distonija arba diskinezija, nors išties tai distonija tėra viena iš diskinezijos rūšių.

Tai distonija būna tada, kai viskas grynai nuo spazmų kažkokių, nors tie spazmai ir kaip nors nugalimi būtų trumpam, kaip būna, kai jie kyla dėl smegenų kokios nors disfunkcijos. O diskinezija - tai kai su spazmais, bet ir šiaip su nevalingais judesiais kokiais nors. Tai tiek ir skirtumo, kad vienu atveju labai spazmuojasi, o kitu atveju ir kažkokio sąmoningumo yra, todėl paprastai distonijomis vadinami labai spazmatiniai dalykai, o diskinezijomis - visi kiti sutrikimai, kur ir su spazmais, ir be spazmų.

Žemiau įvardintos pagrindinės distonijos, kurias nagrinėja kaščenitai, kaip gydomojo proceso dalį:

• Lėtinė distonija arba tardyvinė diskinezija - išsivysto nuo ilgo neuroleptikų vartojimo.
• Ūminė distonija - išsivysto ir nuo labai trumpo ar vienkartinio neuroleptikų pavartojimo.

Bendru atveju distonijos ir diskinezijos yra priskiriamos traukuliams ir rodo nervų sistemos pažeidimą, kitaip tariant - tai jau visai blogai pacientui.