Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Disco

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Originalusis filmas Saturday Night Fever, kurio muziką sugrojo ir sudainavo Bee Gees, tapo tuo filmu, po kurio Disco mada staiga prasinešė per visą pasaulį.

Disco - tai tokia muzika, kuri būdavo labai populiari apie 1970-1990, populiarumo piką pasiekusi maždaug apie 1976-1986 metus. Pagrindinai disco stiliaus populiarumas augo visokiuose disco klubuose, kur "disco" terminas pradžioje net nereiškė konkretaus muzikos stiliaus, o reiškė tiesiog plokšteles, o konkrečiau singlus, kurie būdavo leidžiami šokiams.

Tokiuose klubuose greitai atsirinkdavo tos dainos, kurios nebūtinai būdavo labai aukštai iškeltos per visokias radijo stotis ir TV, bet užtat turėdavo gražią ir mielą melodiją, o taip pat ir gražų lengvą šokių ritmą, ir šiaip būdavo gražios ir mielos. Kaip tai įprasta būdavo, kad dauguma tokių geriausių klubų būdavo gėjų klubai, iš kur išties ta Disco muzika ir išaugo.


Disco stiliaus istorija

Taigi, tokiuose klubuose greitai ėmė dominuoti muzika, kuri buvo iš esmės derinys iš soul pagal melodijas ir atlikimo būdą, tačiau papildytos lengvu rock ritmu. Greitai iš visų tokių tobuliausiu ritmu pasirodė besąs anokio būgnininko Earl Young sukurtas ritmas tokios grupės Harold Melvin & The Blue Notes 1973 metais sudainuotai dainai "The Love I Lost". Tai daina nebuvo niekuo gerai, tačiau ritmas buvo pakankamai greitas ir ne per lėtas, bet ne per daug greitas, o tiesiog optimalus ir leidžiantis tiesiog maloniai kratytis linguojant ir taip toliau netgi tiems, kas visiškai nieko nemoka šokti. Jau 1974 Gloria Gaynor sudainuota daina "Never Can Say Goodbye" su tuo pačiu ritmu tapo pasauliniu hitu.

Tai šito greičio rimtas ir visokie jo variantai ir tapo pagrindu Disco stiliui, taip kone dešimtmetį dauguma dainų beveik su visiškai tuo pačiu ritmu ir buvo leidžiamos, kad ir kaip skirtųsi melodija. Ritmas ir jo grojimas būgnais ir bosine gitara buvo tokie vienodi, kad jau ir bosisto bei būgnininko nebereikėjo, o taip kad būdavo galima paleisti tiesiog gerai sureguoliuotą ritmo mašiną (ar dvi mašinas - vieną būgnų, kitą boso imitavimui) ir jau galima būdavo turėti šokius netgi ir išvis be jokios muzikos. O kai prisidėdavo kokie nors klavišiniai ir vienas-kitas dainuotojas, tai ir gaudavosi kuo puikiausia dainelė šokiams.

Pirmos disco grupės rėmėsi soul muzika, todėl ir atlikėjai buvo juodaodžiai, tad kurį laiką tai buvo laikoma iš esmės juodaodžių muzika. Tačiau viskas pasikeitė, kai tokią muziką ėmė dainuoti ir baltaodžiai, kurie pradžioje tedainuodavo gėjų klubuose (mat kitur jų niekas nepriimdavo).

Patys moderniausi ir geriausi šokiai anais laikais vyko gėjų klubuose, kur disco stilius ir susiformavo galutinai: ir su vyrais, kurie dainuoja plonais balsais, ir su moterimis, kurios dainuoja kosmiškai ir į moteris yra nepanašios, ir su daug daug šviesų, ir su bendra atmosfera, gerokai primenančia visokius tripus. Taigi, šitaip atsirado ir įvairi disco vizualika, kur būdavo daug lempučių, ryškios spalvos ir paprasta grafika. Tokia vizualika gerokai nulėmė ir maždaug 1970-1980 dizaino madas.

Visiškas lūžis su visiškai aiškia disco muzika įvyko 1977 metais, kai buvo išleistas filmas Saturday Night Fever su taip pat besivadinančia Bee Gees daina ir pagal ją šokančiu John Travolta. Filme buvo viskas - ir muzika, ir dizainas, ir šviesos, ir stilius, ir išvis viskas, kas tik buvo Disco. Štai nuo to momento disco jau nebebuvo juodoji muzika, jis buvo mainstream muzika skirta visiems.

Vėliau disco stilius kelis kartus nejučia transormavosi, iš jo išsiskyrė vokiškas eurodisco ir italo disco, vietoje klavišinių atsirado tų pačių klavišų suprogramuotos ir automatiškai sugrotojamos fonogramos (klavišininkui tereikia paspausti mygtuką ir užprogramuota melodija susigroja pati), o poreikis dainininkų balsams irgi išnyko - vietoje to atsirado kraštutinai filtruoti, su sintezuotais dažniais sukurti kosminiai balsai.

Galų gale Disco stilius nuduso, nes atsirado visokia kitokia muzika, pvz., repas, transas ir panašiai. Bet net ir dabar disco stilius daugeliui kelia malonius prisiminimus dėl savo mielų melodijų ir gražios estetikos.


Geriausios Disco grupės

Čia kelios geriausios Disco stiliaus grupės, kurių verta pasiklausyti, jei esate žalias jaunimėlis ir norite susipažinti su ta muzika, kurios klausėsi seni perdylos, kai dar jiems pimpalas stovėjo: