Dermė

Dermė - tai tokia skaista, dora ir darna, kurioje susidera visi kismo blėnys bei virsmo pamėklės, kad tada jau dermės rate užsisukusios, pasiekia kokį tai pakylėjimą ir jo apimtos, ima taškyti tą susidariusę dermę į visas puses, kaip koksai šūdų ventiliatorius, į kurį kas nors paleido srovę skystos trydos.

Tai šitokia dermė, aptaškiusi ką papuola, taip ir pašventina visus, išskyrus ją pačią sukūrusius politikus. Šie gi, nuo seno pripratę nardyti šūduose, o ir išvis gyvenantys šūdų paradigmos užkulisiuose, išvengia rudos spalvos dėmių, taip kad valytis tas dėmes, laižytis ir čepėsėti telieka niekuo dėtiems gyventojams, kurie kadaise patikėjo pažadais ir už tokį politiką pabalsavo.

Tai aišku, po to įvyksta virsmo kismas beigi kismo virsmas, buvę politikai nueina, ateina nauji, ir štai jau ir nauji dermės ratai sukasi, betaškydami šūdus į vis tas pačias puses ant tų pačių rinkėjų galvų.