Demokratinė Svilonėlių Liaudies Respublika

Šitas straipsnis dvelkia nykiom išmatom, visai ne kaip Pipedija Kažkoks nykus jausmas kyla, visai be jokio kognityvinio disonanso... Patariam mažiau varyti šūdus, o dar pasiskaityti čia. Ir paveiksliukų pridėt būtinai! Apie tai, kaip gauti dozę šizofrenijos, plačiau diskutuokite aptarime.

Tai tokia valstybė, kuri randasi Jonavos rajone Svilonėlių kaime. Valstybė pareiškė esą nepriklausoma 2019 metų sausio 6-tą dieną, nors ir niekas jos nepriklausomybės nepripažįsta. Valstybė pilnai išpažysta socializmą. Turi savą konstituciją, biudžetą, prezidentą ir net vyriausybę.

Valstybės plotas

8 kvadratiniai metrai.

Valstybės himnas

Internacionalas (Autorius E. Potjė)

Pirmyn, vergai nužemintieji, Išalkusi minia, pirmyn! Sukilkit, žmonės pavergtieji, Visi kovon išvien smarkyn! Pasaulį seną išardysim, Iš pačių pamatų ir tuo Naujai pasaulį atstatysim– Kas buvo nieks, tas bus viskuo. priedainis (2 kartus): Tai jau yr paskutinė Sprendžiamoji kova Internacionale Žmonijos atgaiva 2.

Nei dievas, caras, nei galiūnas Mums išvadavimo neduos. Vaikai garbingosios komunos Save iš skurdo išvaduos. Kad nuverst jungą ranka tvirta Ir laisvę iškovot greičiau, Kalkime geležį, kol karšta, Ir pūskim dumples kuo smarkiau [priedainis] 3.

Tik mes, pasaulio darbininkai, Didžioji darbo armija, Tikrieji žemės šeimininkai O ne dykaduonių gauja Tiek daug mūs krauju tunkančiųjų, O trenk, perkūne, trenk smarkiau,– Kad susilaukt dienų giedrųjų, Kad saulė nušvistų skaisčiau [priedainis]

Valstybės šlovingoji istorija

Socialistinė Revoliucija ir kova su Agrokoncernu

Viskas prasidėjo netikėtai 2018-tų metų liepos 5-tą dieną. Svilonėliečiai į rytus nuo gėlių gatvės (prie pirmojo Svilonėlių įvažiavimo) turėjo lauką dirbomos žemės. Ten augo rūgiai. Tačiau visiškai netikėtai pradėjo brautis Agrokoncernas su savo kombainais ir pareiškė, kad ta dirbamoji žemė ale jų. Tačiau svilonėliečiai, teisėti žemės savininkai, pareiškė, kad jei nors kiek Karbauskio kombainai prisilies prie dirbamos žemės, prasidės revoliucija. Nu, kaip ir tikėtasi, visgi kombainai palietė žemę ir kilo socialistinė revoliucija. Kodėl socialistinė, niekam neaišku. Turbūt tai skambėjo labai šūstrai ir keletą bobučių kankino Tarybinių laikų nostalgija. Buvo sušaukta visa gauja kaimiečių ir paragino ruoštis mūšiui. Spėjama, kad svilonėliečių kariauną sudarė 25 žmonės. Ko jie ten neprisirinko. Pasiemė akmenu, žvyro, kastuvų, kirvių. Nu ir prasidėjo vadinamasis dirbamojo lauko mūšis. Taip, ko gero, vadinasi todėl, kad tai vyko dirbamajame lauke arba prie jo. Palyginus svilonėliečių kariauną su Agrokoncernu buvo visiškas šlamštas. Tačiau šlovingiesiems kavotojams už Svilonėlių liaudį kilo mintis. Tai buvi mėtyti žvyrą į kombainų duslerkes. Kaip ėmė, taip ir padarė. Ir atsitraukė prakeikti fašistai su savo kombainais. Kad daugiau tai nepasikartotu, svilonėliečiai sugalvojo įkurti savo valstybę kuri vadintusi- Demokratinė Svilonėlių Liaudies Respublika. Tačiau planus pasiskelbti nepriklausoma valstybe reikėjo atidėti, nes jau buvo girdimas priešų aidas iš vakarų.

Kova su "Žilinskis ir ko" ir bandymas išplėsti revoliucija svetur

Pergalė buvo švenčiama Svilonėlių rytuose, tačiau į vakarus, kur buvo laukai pilni žemuogių ir žvėrelių, kėsinosi masinė statybų bendrovė pavadinimu "Žilinskis ir ko". Tai įmonei atrodė labai palanki vieta, kurioje galėtų įdiegti savo piktus, kapitalistinius kėslus ir monopolizuoti kotedžų rinka Svilonėliiuose.Tai svilonėliečiams sukėlė labai didelę baimę, tad dauguma svilonėliečių nusprendė plėsti socialistinę revoliucija svetur, t.y Išoruose ir Užusaliuose. Tai padarydama Svilonėlių liaudis tikėjosi visokeriopos pagalbos iš svetur, tačiau tai nepavyko. Ten jau buvo savo šaknis suleidęs Agrokoncernas. Svilonėliečiau buvo spaudžiami iš vakarų. Prasidėji krizė. Tuo metu buvo 2018-tų metų liepos 10-ta diena, ir buvo labai karšta. Ginti liaudį stojo 20 kaimiečių. Mažiau nei ankščiau, nes buvo sužeistų nuo praeito mūšio. Ir ko gero, dėl to, kad buvo karštą. Nu ir pradėjo pulti svilonėliečių kariauna žilinskininkus ir kažkaip laimėjo. Daug kas spėja, kad žilinskininkai tiesiog pabėgo, nes išsigando šlovingos Svilonėliečių kariaunos. Niekas nežino realybės. Tokia kariauna galėjo išgąsdinti bet ką, pažiurėjus kaip jie švaistosi kastuvais. Nu ir aprimo reikalai kelioms savaitėms. Tuo laiku stengtasi sukurti vyriausybę, pasiskelbti esą nepriklausoma valstybe. Vienas iš kandidatų buvo Titas Mindaugas Voldemaras. Tačiau tikroji kova dėl valdžios tik prasidėjo.

Revoliucijos skilimas

Ir atėjo tie laikai, kai visi ramiai galėjo atsipūsti nuo okupantų. Kad ir kaip būtų gerą, vistiek kilo intrigos. Ne karinės, o politinės. Buvo dvi politinės grupuotės- Cvirkininkai ir Mindaugininkai. Abi grupuotės realiai niekuo nesiskyrė. Abidvi atstovavo kairiojo politinio sparno įdėjas. Ale labai jau svarbu buvo kas yra kas. Mindaugininkai- Socialistai, o Cvirkininkai- Komunistai (Socialistai, tik radikalesni). Jau ir taip aišku kam vadovavo Mindaugininkams, tad keliaukime prie Cvirkininkų. Jiems vadovavo kažkoksai Jonas Cvirkaitis. Nu, vienu žodžiu, atsirado kažkoks ale komunistas, kuris jau tipo labai daug nusipelnė Svilonėlių liaudžiai. Kadangi Svilonėliuose gyveno (Ir dar tebegyvena) daug bobučių, kurias labai stipriai jau trisdešimčia nepriklausomos Lietuvos metų kankino Tarybinių laikų nostalgija, cvirkininkams labai gerai sekėsi. Buvo manoma, kad jie visą tai atkurs, ypač Svilonėliuose, kur praktiškai nieko nėra, tik gyvenamieji namai, prastai išvystyta infrastruktūra ir puse gyventojų giliai nusispjaut, kas gi iš viso vyksta. Nu ir vyko tos pjautinės ištisus 3 mėnesius (nuo Liepos 15d.) pasibaigė kažkur spalį. Laimėjo Mindaugininkai, tačiau juos tuoj pat nuvertė ir norėjo į valdžią įstatyti cvirkininkus, bet jų nebeliko. Tiesiog visi beviltiškai išėjo. Kur, niekas nežino. Kadangi niekas nenorėjo vietoje cvirkininkų stot, tai ir paliko mindaugininkus. Po to pradėta sėkmingai formuoti vyriausybę.