DeLorean

Štai tokia DeLorean mašina visame gražume, kuri atrodo tikrai labai gražiai, nors gal ir nėra nei praktiška, nei patogi.

Čia vaizdas iš kažkokio DeLorean suvažiavimo, kuriuos rengia įvairių pasaulio šalių autofanai.

Išties tai tebuvo dešimtmečio senumo, geras, bet jau net nepaisant atnaujinimų, gana atsilikęs dizainas, paveldėtas iš to paties dizainerio kurto 1970 metų Porsche Tapiro.

DeLorean, dar žinoma kaip DMC-12 - viena iš labiausiai įsimintinų, tačiau realybėje - viena iš labiausiai nevykusių visų laikų mašinų, netgi tarus, kad amerikoniškos mašinos ir šiaip jau gerumu nepasižymi. Sukurtas 1981 metais, DeLorean tapo tokiu automobiliu, kuris turėjo tapti tobulu ir puikiu, tačiau buvo brangus, niekuo negeras, visai prastas, keistas ir dėl to visai neperkamas ir nepopuliarus. Neretai DeLorean užrašoma kaip du paskiri žodžiai - "De Lorean", bet toksai užrašymas šiaip tai neteisingas.

Vienok šiais laikais DeLorean yra tapę stiliaus, fainumo, kietumo ir taip toliau simboliu, viena iš ikoniškiausių, gražiausių ir daugelio labiausiai norimų visų laikų mašinų. Sunku surasti kažkokią kitą mašiną, kuri turėtų tiek gerbėjų netgi tarp tų, kas per visą gyvenimą ją matė vien tik paveikslėliuose.

DeLorean sukūrimas

Mašiną sukūrė toksai John Z. De Lorean, nuo kurio vardo ir kilo mašinos pavadinimas - DeLorean. Tas buvo išradėjas, smarkiai pagarsėjęs, o ir anksčiau dar buvęs vienu iš aukščiausių General Motors vadų, ir šiaip turintis didelę patirtį.

Tai vat tasai John Z. De Lorean sugalvojo, kad reikia sukurti tobulą sportinę mašiną, kuri būtų geresnė už bet kokias europietiškas, o kartu ir nelabai brangi, kad būtų įperkama. Tai sugalvojo taip:

• Mašina turi būti galinga, kad greitai važiuotų
• Mašina turi būti žema ir turėti mažą aerodinaminį pasipriešinimą
• Net ir žema mašina turi būti patogi įlipti ir išlipti, todėl turi turėti kitokias duris
• Mašina turi būti pagaminta iš nerūdijančio plieno, kad nerūdytų ir negestų

Vienok vienintelė gera mašinos savybė buvo italų dizainerių sukurta jos išvaizda, bet ir ši kaip tam laikui, buvo tiek smarkiai per "moderni", kad tiesiog gąsdino pirkėjus. Taigi, su tuo matyt irgi galima susieti mažus DeLorean pardavimus.

DeLorean dizainas išties nors ir buvo gražus, bet realiai - tai jau kone dešimtmečiu atsilikęs. Jį kūrė dizaineris Giorgetto Giugiaro, kuris nesismulkindamas tiesiog paėmė neįvykusį savo Porsche Tapiro projektą, darytą dar 1970, kiek modernizavo ir paleido. Nors kampuotas dizainas tuo metu vis dar buvo madoje, tuo metu mados jau pradėjo suktis link labiau aerodinamiškų, apvalesnių formų. Taigi, dizaino požiūriu, nors mašina ir buvo sukurta gražiai, ji jau neatrodė labai moderni.

DeLorean savybės

Išties DeLorean buvo ganėtinai trantas, kaip mašina. Nors pretendavo būti sportine mašina, visiškai tokia nebuvo, ir geriausi atsiliepimai būdavo kažkokie tokie, kaip "na, sportine šitos mašinos nepavadinsime, bet iš bėdos ji tiks kaip Gran Tourer klasės automobilis, skirtas tiems, kas mėgsta taupyti degalus". Išties 100 km/h iš vietos DeLorean imdavo per maždaug 9 sekundes ir pasiekdavo 175 km/h maksimalų greitį. Palyginimui, visiškai tokią pat akseleraciją turėjo 1983 metais išleisto antro VW Golf GTI variantas, tačiau pasiekdavo iki 190 km/h greitį. Negana to, VW Golf buvo patogesnis ir geriau valdomas.

Tai DeLorean buvo parduodamas už maždaug 30 tūkstančių baksų, o VW Rabbit GTI (amerikonai golfus vadino triušiais) 1983 kainavo vos 8000 dolerių. Savaime aišku, ką rinkdavosi amerikiečiai, juoba jų supratimu VW Golf buvo gal netgi labiau sportinė mašina, nei šitas DeLorean.

Ką jau ten Golf GTI - netgi toksai juokingas 1982 laidos japoniškas gatvės spuogas, kaip Honda City, savo Turbo modifikacijoje turėjo tokią akseleraciją, kaip DeLorean. Žodžiu, apie ką kalbam?

Ilgainiui paaiškėjo, kad DeLorean DMC-12 turėjo tik vieną privalumą - kėbulą iš nerūdijančio plieno, kuris nebuvo niekuo geresnis, tačiau tiesiog buvo labai ilgaamžis. Dėl to, praėjus keliasdešimčiai metų, DeLorean mašinos dažniausiai yra visai neblogame stovyje. Šitas privalumas buvo niekam nereikalingas 1981, kai mašina tik buvo išleista, tačiau praėjus 40 metų, tai jau visai neblogas pliusas.

Beje, DeLorean prietaisų skydelis numatė maksimalų greitį tik iki 80 km/h (nepilni 130 km/h), tai kai pagal filmo scenarijų reikėjo filmuoti, kaip mašina pasiekia 88 km/h greitį, tai teko perdarinėti prietaisų skydelį, įtaisant fake skaičius, nes žiū kas nors ims ir pamatys netyčia, kad mašina per lėtai važiuoja...

DeLorean Motors Company žlugimas

Jau 1982 DeLorean Motors Company finansinė būklė pasiekė tokį dugną, kad kompanijai buvo iškelta bankroto byla ir tais pačiais metais firma tapo nemoki. Negana to, matyt pritrūkęs pinigų, kompanijos įkūrėjas John Z. DeLorean užsiėmė kažkokia neaiškia pašaline veikla, dėl kurios buvo sučiuptas, o policija atrado pas jį cielus 59 svarus kokaino.

Kaip paskui paaiškėjo, John Z. DeLorean susitarė su kažkokia mafija ir ėmėsi įvežti į JAV 100 kilogramų kokaino (220 svarų), už maždaug 24 milijonus tuomečių dolerių (dabartiniais būtų gal kelis kartus daugiau). Visas biznis buvo skirtas tam, kad atsirastų pinigų tai pačiai jo DeLorean Motors Company išgelbėti. Deja, vyrukui nepavyko, o kompanija taip ir subankrutavo.

Iš viso per visą gamybos laiką DeLorean pagamino vos nepilnus 9000 tokių mašinų, nors šios turėjo būti gaminamos labai masiškai. Per pagrindinius pardavimų metus, 1981, pavyko parduoti vos 3000 mašinų iš 7500 tais metais pagamintų. Kitos nuėjo tiesiog į sandėlį, kur pakibo ir viskas. Taip sakant, šaltas sandėlys visame gražume.

Štai iš senovinės reklamos matome, kad 1983 metais jau šių mašinų kainą bandė mažinti ištisu trečdaliu, tačiau pardavimai visvien nebeėjo.

DeLorean ir Back to the future

DeLorean legenda kilo gerokai vėliau, kai 1985 metais buvo išleistas toksai filmas, Back to the future, kuriame buvo išprotėjęs kvanka profesorius, kuris iš visokių atliekų bandė daryti kažkokias naujas technologijas. Filmo kūrėjai tam profesoriui išrinko blogiausią iš visų to laiko mašinų, kokią tiktai galėjo sugalvoti - ir tai buvo DeLorean. Ir ta DeLorean buvo tokia bloga, kad net ją gaminusi firma subankrutavo. Ir už tą visiškai netikusią mašiną reikėjo mokėti kelis kartus brangiau, nei už kokią nors padorią.

Šita DeLorean mašina išsyk visiems turėjo rodyti, kad tas profesorius ne tik šiaip atrodo kaip beprotis, bet jis ir pasirenka sau pačią šūdiniausią mašiną, kokią tik galima buvo rasti, ir išmetė už ją krūvą pinigų - t.y., jis buvo tiesiog toksai durnius iš anekdoto.

Vienok nors filmo demonstravimo pradžioje visi šitą bajerį pagavo, greitai situacija keitėsi. Jau po kelerių metų apie pačią DeLorean nevykėlišką mašiną dauguma buvo užmiršę, bet filmą vis dar žiūrėdavo. Ir žiūrėdavo dar ir kokiais 1990, ir netgi 2000, kai DeLorean jau buvo tapę visiškai užmiršta praeitimi, kurios neatsiminė netgi seni perdylos. Tačiau visi filmo žiūrovai matydavo, kad su šita mašina galima keliauti laike - t.y., kad DeLorean yra kosminis aparatas. Ir štai taip, visiškai vien filmo dėka, DeLorean tapo ikonine, kultine ir taip toliau mašina, kurią įsigyti nori kiekvienas.

Šiuo metu pusėtino, bet važiuojančio ir ne per daug nudrožto DeLorean kaina yra apie 30-40 tūkstančių dolerių, ir netgi prie tokios kainos dar reikia gerokai paieškoti šios mašinos, norint ją gauti. Nors dėka kėbulo iš nerūdijančio plieno yra išlikusi itin didelė šių mašinų dalis (galimai netoli pusės), mašina visviena yra labai sunkiai gaunama, nes turi nenormaliai didelį kiekį fanų.