Darvino evoliucijos teorija

Aš ir nesakiau, kad žmogus iš beždžionės, jis sukurtas Dievo iš molio ir pagalių, pagal savo vaizdą, kas ten buvo paskui, mano ir pasakyta.

Darvino evoliucijos teorija sako, kad vyksta kokia tai natūralioji atranka ir per milijonus metų atrankos būdu iš visokių vienų gyvūnų rūšių atrenkamos kitos gyvūnų rūšys, kurios labiau prisitaiko, o per paveldimumą tos rūšys ir išlieka. Teoriją sukūrė toksai Charles Darwin, tai nuo jo vardo šitai vadinama kartais tiesiog Darvino teorija.

Dabar Darvino evoliucijos ir natūralios atrankos teorija abejoja nebent visai jau atsilupėliai - tie patys, kurie nuoširdžiai ir ne ant bajerio tiki, kad Žemė yra plokščia ir panašiais kliedesiais. Vienok buvo laikas, kai ne visiems Darvino teorija atrodė natūrali, tai kai kurie ginčydavosi, kad esą žmonės visgi išsivystė ne pagal šitą teoriją iš beždžionių, o kaip tai kitaip.

Visgi dar XXa. pradžioje Katalikų bažnyčia bendrai ir Vatikanas konkrečiai paseklbė, kad šita teorija neprieštarauja bažnyčios mokymui, nes Darvino evoliucijos teorija yra Dievo rankos vedama ir taip per tą atranką Dievas ir kuria viską, ir kad mokslas tą ir paaiškina. Vienok su katalikiška teorija nesutiko kai kurios amerikietiškos protestantų bendrijos, kurios katalikų bažnyčios nemėgsta, taip kad iki šiolei yra tokių, kurie aiškina, kad viskas esą esą kitaip.

Prieštaravimai Darvino evoliucijos teorijai

Per daugelį metų visgi prisikaupė pastebėjimų ir prieštaravimų Darvino teorijai, kurie yra gana rimti:

• Įvairios rūšinės savybės yra ne tolyginės ir ne iš niekur atsirandančios, o atsirandančios ir perduodamos tiktai per genus, o tai reiškia, kad rūšys ne visada gali keistis tiesiog paprastos atrankos būdu, o gali tik atsirenkant tam tikriems genams. O ar pasitaikys koksai nors tinkamas genas - tai visiškai random dalykas, nes to geno gali tiesiog nebūti ir tada niekas neatsirinks. Taigi, atranka veikia tiktai genetinės medžiagos ribose.
• Dėl to, kad genai būna recesyviniai ir dominantiniai, gali atsitikti taip, kad kartais bus atrinkti visiškai nenaudingi dominantiniai genai, o tuo tarpu naudingi recesyviniai genai gali taip ir likti pašalinti iš evoliucijos.
• Yra požymių, kad realus rūšių susidarymas gali vykti šimtus ar netgi tūkstančius kartų greičiau, negu numatė pats Darwinas - pvz., labai smarkiai besiskiriančių šunų veislių susidarymas atrankos būdu matomas per šimtmečius, panašiai per neilgą laiką išvedamos ir kitų gyvūnų ar augalų veislės. Natūraliai gamtoje stebėti skirtingų žuvų porūšių susidarymai, įvykstantys užtvenkus upes - gan ryškių morfologinių skirtumų atsiradimui kartais prireikia vos keliolikos metų. Vienu iš ryškiausių tokių atvejų laikomos piranijos, kurių porūšių kiekis yra didžiulis, kaip ir prisitaikymas prie skirtingo maisto.
• Daugelis gyvūnų rūšių gyvena tose pat ekologinėse nišose, yra pakankamai artimos, tačiau nesikryžmina ir yra atsiradusios visai neaiškiais būdais, kurių negalėtų paaiškinti evoliucija - kaip pvz., dešimtys ar šimtai skirtingų kraujasiurbių uodų rūšių, kurios greičiausiai susidarė labai mažuose, tačiau panašiuose lokaliuose arealuose, o paskui maišėsi tarpusavyje be kryžminimosi.

Dėl tų prieštaravimų moksle dabar daugiau nagrinėjama taip vadinama šuoliuojančios evoliucijos teorija.