Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Dainų šventė
Dėl to tūkstantmečio susijaukė Dainų švenčių grafikas, kai kas ketverius metus vykdavo masiniai liaudies šventimai. Manoma, kad būtent dėl pomėgio dainuoti lietuviai iškovojo Nepriklausomybę, kai dainomis puolė sovietų tankus ir tie neatlaikė.
Dar sovietmečiu Dainų šventės padėjo puoselėti ir išlaikyti tautinį - kultūrinį identitetą, per liaudies kūrybą nepamiršti savo šaknų. O tos privalomosios programos, kai reikėdavo dar kokią dainą apie Leniną ir Spalį padainuoti, tai būdavo tarsi kažkokia parodija, tarsi duoklė okupantui ar savotiška priedanga lietuvybei išsaugoti...
"Mūsų dainos - tau, Tėvyne!" - toks ilgametis šūkis įprasmino lietuvių ryžtą ir kūrybingumą su tautiškumo bei, manytina, valstybingumo siekiais.
Nūnai Dainų šventės dalyviai tradiciškai apsistoję visokiose prišnerkštose mokyklose, maitinasi konservais ir šąla, bąla, šąšta bei mąžta, ale vis tiek laimingi (ypač jaunimas), kad gali aplankyti Vilnių, pajusti kosmopolitinę laisvės ir betvarkės dvasią, dažnai paslapčiomis nuo vadovų patirdami visokiausių didmiesčio pagundų...
Gausiai dainuojama ir uliavojama Vingio parke ant griūvančios estrados, tai paskum ten Žolė būna ištrypta, kampai numyžti, nes tūlikų nuolat trūksta ir šiaip prišiukšlinta. Dar Kalnuparkyje būna visokios šokių dienos, tai ten - tas pats, o gražiausia stebėti eisenas per miestą...
Kažkodėl per Dainų šventes neišvengiama lietaus, tai mažieji dalyviai po viskam namo dažnai grįžta karščiuodami ir snarglėti...
Sakoma, kad Dainų šventė - visos Tautos nuosavybė, bet kai kurie renginiai skirti ir komerciniams tikslams pasiekti, nes, greičiausiai VEKS pinigų jau nebeužtenka net už Elektrą susimokėti...