COVID-19 testas

COVID-19 testas būna kelių rūšių, priklausomai nuo to, kokia technologija yra naudojama. Skirtingi testai gali parodyti skirtingus dalykus ir skirtingu patikimumu, tad nebūtinai testavimasis reiškia, kad gausite tikrą rezultatą. Žodžiu, testai visada parodo kažką nebūtinai teisingo, bet galimai tikėtino.

Testuojant svarbu žinoti bent jau dvi tokias sąvokas, kaip "false negative" ir "false positive":

• False negative reiškia, kad žmogus išties sirgo COVID-19, bet testas nesugebėjo aptikti. Tokiu atveju neretai padeda pakartotinis testavimas po 2-4 dienų, kuris dažnai aptinka virusą, nors pirmas atvejis ir nebuvo sėkmingas.
• False positive reiškia, kad žmogus išties nesirgo COVID-19, bet testas parodė, kad jisai sirgo. Tokiu atveju teisybę nustatyti padeda pakartotinis testas, padarytas kad ir po dešimties minučių.

Yra trys esminės COVID-19 nustatančių testų rūšys:

• PGR arba PCR testai. Jie reaguoja į viruso RNR, kuri testavimo metu yra pertransliuojama į DNR, o paskui padauginama tiek, kad ją galima būtų aptikti. Pavadinimas kilęs nuo žodžio "Polymerase Chain Reaction" arba "Polimerazės Grandininė Reakcija". Šitas testas yra nepaprastai jautrus ir tikslus.
  • False positive atvejų praktiškai nebūna, jie galimi tik tada, kai buvo netvarkingai, nesilaikant taisyklių paimtas ėminys. Pagal testų vertinimus ir lyginimus su pakartotinių testavimų duomenimis, iš daugybės milijonų testavimų, Lietuvoje galėjo būti apie keliasdešimt false positive atvejų.
  • False negative atvejai įmanomi maždaug pirmas 2-3 užsikrėtimo dienas, todėl patikimam nustatymui daromas antras testas po kelerių dienų
• Antigenų testai. Jie reaguoja į viruso daleles.
  • False positive atvejų būna nelabai daug, esant smarkiai išplitusiam užkrėtimui, užkrėstoms patalpoms ir pan., darant testą nelabai tvarkingai, gali būti iki poros dešimčių procentų (dėl užsiteršimo aplinkoje esančiu virusu).
  • False negative atvejai kraštutinai dažini, kai kuriais vertinimais, gali sudaryti virš 60% praktinio testavimo atvejų. Itin būdinga, kad false negative rezultatas būna tada, kai simptomai yra silpni, o taip pat pirmose ligos stadijose, apie 3-5 pirmas užsikrėtimo dienas.
• Antikūnų arba antikūnių testai. Jie reaguoja į žmogaus antikūnius (VLKK nuo 1999 metų siūlo sakyti "antikūnai"). Teigiamas rezultatas parpastai reiškia, kad žmogus jau persirgęs liga, bet jau neserga. Ligos metu antikūnių testas gali parodyti teigiamą rezultatą tik nuo to momento, kai žmogus jau pradeda sveikti, t.y., jo organizmas jau gamina antikūnius. Tačiau vėliau, po persirgimo, antikūnių testas rodo teigiamus rezultatus gana ilgai, nuo kelių mėnesių iki kelių metų, dažniausiai maždaug apie pusmetį.
  • False positive atvejai gana nereti, sudaro bent keletą procentų. Tokie atvejai kyla dažniausiai dėl to, kad žmogus būna persirgęs kokiu nors kitu, smarkiai tolimu koronavirusu ir turi gana artimų antikūnių.
  • False negative atvejai gana nereti, susiję su ribotu testo jautrumu.