Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
CADT
CADT - toksai programinės įrangos developmento modelis, kuris šiuo metu dominuoja įvairiose Linux sistemose bei su jomis susijusioje programinėje įrangoje. Itin būdingas įvairiam atviram kodui, nes šis būtent šitaip ir yra kuriamas. Išimtys yra labai retos, o kai pasitaiko - būna ignoruojamos ar išmetamos iš populiarių Linux distribucijų kaip pasenusios ir neatitinkančios įprastų kūrybinių modelių.
Modelis gavo pavadinimą nuo santrumpos "Cascade of Attention-Deficit Teenagers"[1], kurią pasiūlė toksai pagarsėjęs programuotojas Jamie Zawinski, anksčiau buvęs vienu iš Netscape kompanijos įkūrėjų, žinomų UNIX sistemų programuotojų ir Mozilla projekto steigėjų. Santrumpa buvo pasiūlyta 2003 metais ir nusakė visą tą keistą modelį, kuris atsirado tarp įvairių atviro kodo programuotojų.
Būdingi požymiai - programinė įranga ar jos dalys absurdiškai perrašoma ir perrašoma, nesukuriant naujo funkcionalumo, o vis panaikinant dalį seno ir perkuriant dalį esamo. Vis leidžiamos naujos ir naujos programinės įrangos versijos, kuriose bugai netaisomi, o daromi totaliniai perrašymai, po ko sakoma, kad bugų neliko, nes viskas buvo pakeista. Nepaisant to, bugai labai dažnai būna atkartojami vis naujai perrašytose versijose iš naujo.
Taip pat būdinga, kad programuotojais paprastai tampa jaunimėlis, žmonės, kurie turi labai menkas, paviršutines žinias, nesupranta daugelio programų veikimo, paskirties ir net nemoka jomis naudotis, tačiau nemokėdami - bando jas keisti, perrašinėti, atseit gerinti ir taip toliau. Paprastai tokie gerinimai virsta totaliniais kodo perrašymais, kurie metami, jų taip ir nedadirbus ir neištaisius klaidų. Paskui to pat perrašymo imasi vis nauji ir kiti programuotojai, ir istorija kartojasi iš naujo ir iš naujo. Rezultate programos taip ir lieka pilnos bugų ir nedadirbtos. Senos geros programos dėl tokių perrašymų neretai pakeičiamos naujomis ir daug prastesnėmis.
Giluminė tokių blogų perrašymų priežastis - kad smagumą tie žali ir kiauri programuotojai patiria ne mokydamiesi, o kurdami. Todėl kuria, būdami nemokšomis, o mokytis visvien nesimoko. Tuo tarpu bugų taisymas - ar savų, ar svetimų - reikalauja daug pastangų, ne visada yra smagus, trunka daug laiko ir ne visada būna įvertinamas. Taigi, šitaip ir gaunasi tipiškas programavimas, primenantis visiškai tipinį ADHD.
Su šiuo pačiu modeliu yra susijęs ir taip vadinamas "continuous development" modelis, kuriame atsisakoma didžiųjų ir mažųjų versijų, o sakoma, kad versijos eina nuolat ir nuolat. Kadangi atsisakoma padaryti kažkokį aiškesnį užbaigimą su aiškesniais tikslais, programinė įranga vystosi išvis be aiškios krypties, tarpais prarasdama normalų funkcionalumą, negaudama naujo, o paskui gaudama vis neaiškius naujus bugus. Gaunasi nuolatinis kūrybinės kūrybos procesas, kuriame nesimato nei pradžios, nei galo, nei aiškios prasmės.
Visokie šaltiniai beigi nuorodos
Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.