Buchankė

Klasikinė rusiška buchankė - mikroautobusas, kuris gaminamas jau daugiau, kaip pusę šimtmečio. Nuotraukoje - medicininis variantas. Apie 80-90% visų buchankių buvo išleidžiamos, nudažytos chaki spalva, kad tiktų sovietinės armijos reikmėms.

Kartais būna, kad kyla kalbos, jog visos rusiškos mašinos tėra vakarietiškų kopijos, o tada kas nors išlenda ir sako - "bet vat buchankė vienintelė originali". Tai čia netiesa, nes netgi ir buchankė buvo kopijuota. Nuotraukoje - Jeep Forward Control, nuo kurios ta buchankė grubiai ir nekokybiškai ir buvo kopijuojama.

Štai taip originaliai turėjo atrodyti UAZ-450, kuri ir gavo pavadinimą "buchankė" - nuotrauka iš kokio tai sovietinio žurnalo. Apie 1965 metus buvo nežymiai pakeista šitos mašinos išvaizda, tai taip ir gavosi dabartinis buchankės variantas - UAZ-452.

Buchankė arba UAZ-450/452 - toksai sovietinis mikroautobusas, kuris buvo sukurtas, bukai kopijuojant Jeep kompanijos 1956 metų Forward Control mikroautobusą. Pastarasis gi buvo sukurtas, naudojant ankstesnius Jeep visureigių mazgus, tad pasižymėjo išskirtinai geru pravažumu. Taigi, sovietai, bekopijuodami tą mikrobusą, paėmė UAZ mazgus, kurie, savo ruožtu, irgi buvo sukurti kažkaip kopijuojant nuo Jeep, na ir 1958 metais padarė grubią kopiją, kurią ir pradėjo gaminti.

Savo pavadinimą "buchankė" gavo nuo rusiško žodžio "buchanka" - kepalas. Reikalas tas, kad savo forma šitas mikroautobusas primena kepalą forminės duonos. Savo spalva - irgi kažkiek primena pridegusią ruginę duoną. Štai taip ir gavosi pavadinimas.

Kaip ir amerikietiškas originalas, taip ir sovietinis pamėgdžiojimas buvo gaminamas įvairiais variantais - ir kaip sunkvežimiukas, ir kaip autobusiukas, ir panašiai. Visgi ilgainiui pas sovietus labiausiai išplito autobusinė versija. Buvo daromi keli autobusiniai variantai - paprastas krovininis kėbulas, keleivinis kėbulas su sėdynėmis, medicininė mašina (panaši į krovininę, kur buvo vietos neštuvams, bet papildomai dar pora sėdynių keleiviams) ir panašiai.

Taip pat dar buvo ir milicijai skirta mašina, kuri labai visus kraupindavo - su į akis ne per daug krentančiomis, viduje esančiomis grotomis ant langų. Tai su šita važinėdavo blaivyklose dirbantys milicininkai ir tiesiog vidury gatvės gaudydavo tuos, kas pasirodydavo išgėrę. Pagautieji būdavo įkišami į buchankę ir nuvežami priverstiniam išblaivinimui. Kadangi kai kuriuo metu, kai reikdavo vykdyti planą, girtų gatvėse būdavo per mažai, tai milicija gaudydavo net ir menkai teišgėrusius, vos truputį kvapelio turinčius. Dėl šitos priežasties dauguma rizikavo pakliūti į blaivyklą. Todėl tokia grotuota buchankė, dažnai neturinti netgi ir užrašo "Milicija", visiems keldavo baimę. Dar blogiau buvo tai, kad neretai ta milicinė mašina būdavo su medicininiais žymėjimais - raudonais kryžiais. Skirdavosi nuo tikrų medicininių vėlgi tiktai tuo, kad turėjo sunkiai pastebimas grotas ant langų.

Pagal sovietinę tvarką visos mašinos karo atveju galėjo būti rekvizuojamos sovietinės armijos reikmėms. Tačiau ypač turėjo būti rekvizuojamos tos mašinos, kurios buvo padidinto pravažumo. Taigi, dauguma tokių mašinų buvo dažomos kaip kariuomenei - tiesiog chaki spalva, nes visvien kariuomenė gali paimti. Taigi, kitų spalvų buchankės būdavo retos, o jei ir pasitaikydavo - tai dažniau žurnalų nuotraukose, nei realybėje.

Amerikietiškas Jeep Forward Control autobusiukas nebuvo labai sėkmingas, nes buvo banaliai pernelyg ankštas. Taigi, vėliau didelio pravažumo mikroautobusų nišą tenai užėmė kitos mašinos, pradedant didesniais džipais ir baigiant įvairiais pikapais. Tiktai vat kai amerikiečiai 1965 tą mikrobusą gaminti apstojo, nes jau nutarė, kad per senas ir per prastas, tai rusai atvirkščiai - tik truputį pakeitė išvaizdą, pervadino iš UAZ-450 į UAZ-452 ir toliau tiktai plėtė gamybos apimtis. Šiuo metu tai vis dar gaminamas mikroautobusas, ir vis dar toksai pats beviltiškas, kaip ir prieš keliasdešimt metų.

Kuo pasižymi šita mašina - tai ne tik absurdiškai beviltiška išvaizda, bet ir šiokiu tokiu pravažumu, paveldėtu iš UAZ visureigių. Matyt tai ir yra vienintelė priežastis, dėl kurios šita mašina Rusijoje yra ne tik populiari, bet gaminama iki šiolei. Reikalas tas, kad Rusijoje didžiuliai kiekiai kelių, kurie tiesiog nepravažiuojami. Maždaug 3/4 Rusijos teritorijos beveik neįmanoma naudotis mašinomis, kurios nėra padidinto pravažumo, arba jei ir įmanoma, tai tiktai dalį metų, kai geri orai. Taigi, kad ir koks nepatogus, tačiau padidintą pravažumą turintis mikroautobusas tenai labai vertinamas.

Na, gal yra ir dar viena kita vis dar besitęsiančios gamybos priežastis - tai labai maža kaina, nes mašina be proto primityvi, iš esmės, savo technologijomis atitinkanti tą patį laiką, kai ir pradėta gaminti.