Bronzinis bulius

Kokia tai senovinių laikų graviūra, rodanti, kaip karalius Falarijus iš Akragaso maloniai nusprendžia, kad Perilijus taps pirmuoju jo išrasto įrenginio ekspertu-bandytoju.

Bronzinis bulius buvo tokai senovės graikų išradimas, puikiai demonstruojantis to meto aukščiausios kultūros šalies aukščiausią kultūrą, humaniškumą ir taip toliau. Toksai meniškas ir giliai dvasingas žmonių kankinimo ir žudymo įrankis.

Iš tų laikų šis bulius yra žinomas įvairiais vardais - kaip bronzinis bulius, taip pat Sicilijos bulius (pagal vietą, kur buvo pradėtas naudoti), taip pat Falarijaus bulius, Falarido bulius (čia pagal karalių, kuris pradėjo šitą įrenginį naudoti), o taip pat Perilijaus bulius ar Perilio bulius (pagal jo kūrėją).

Kaip pasakoja istorija, tą bulių iš bronzos sukūrė toksai Falaris (dar žinomas, kaip Perilijus ar Falarijus), kuris šitą įrenginį pasiūlė tokiam Falariui, kuris buvo Sicilijos miesto Akragaso valdovas.

Bulius buvo visai paprastas įrenginys: tuščiavidurė iš bronzos padaryta buliaus skulptūra su užsklendžiamomis durelėmis viršuje ir nedidele skyle ten, kur buliaus burna. Į tą bulių turėjo būti įkišamas koks nors kalinys, o tada po buliumi užkuriamas laužas. Ugniai kaitinant, kalinys nuo kankinimų pradeda rėkti ir tas jo riksmas eina per buliaus burną, todėl atrodo, kad čia bulius baubia.

Kaip toliau pasakoja istorija, karalius Falarijus labai apsidžiaugė šiuo įrenginiu ir pačiu pirmu reikalu jį išbandė ant to paties Perilijaus, kurį įkišo per durną apgaulę ir sėkmingai sudegino jo paties išradimo viduriuose.

Sako, apgaulė buvo tiesiog idiotiška - karalius Falarijus pradėjo aiškinti, kad šitas bulius yra nesąmonė ir į jį žmogus nu niekaip netilps ir nėra čia jokios prasmės. Taip jis išprovokavo, kad tasai Perilijus įlįstų į tą bulių, įrodydamas, kad žmogus tenai telpa ir kad galima žmones į bulių įkišti. Taigi, Perilijus įlipo, o karalius tik šast ir uždarė dureles. Ir tada liepė pavaldiniams užkurti po buliumi laužą, kad įsitikintų, jog ir kitos buliaus savybės yra tokios, kaip sako jo kūrėjas.

Tiesa, deja, bet šituo kūrinio išbandymu Akragaso karalius Falarijus neapsiribojo, nes ir jis, ir eilė jo palikuonių ne vieną šimtą metų paskui tą bulių naudojo tokioms pat pramogoms, kaip ir numatyta. Panašu, kad jiems tais laikais patikdavo klausyti nesavais balsais iš skausmo klykiančių žmonių.

Žodžiu, tokie dvasingumo reiškiniai vyko toje dvasingiausioje ir kultūringiausioje to meto imperijoje.