Bonifratrų ligoninė

Bonifratrų ligoninė - taigi pirmas Vilniaus, o gal ir išvis visos Lietuvos durnynas, gal netgi senesnis, nei daugelis kitų pasaulyje, nes įkurtas gal dar kokiais 1635 metais. Na, gal truputį vėliau, bet aišku tik, kad visai dar XVIIa. pirmoje pusėje. O kaip kurie įtaria, kad galgi netgi ir anksčiau.

Tai reikia pasakyti, kad veikė šitas bonifratrų durnynas iki pat 1903 metų, pakol nebuvo visi ligoniai perkelti į Naująją Vilnią. O patį durnyną prižiūrėjo vienuoliai bonifratrai. O patsai durnynas buvo visai netoli nuo prezidentūros ir anais laikais stovėjusio paminklo Muravjovui, tai bet tai niekaip su tuo nesusiję gal.

Ir išvis, pats vienuolynas dar XIXa. viduryje buvo uždarytas, bet štai ligoninė tai liko veikti ir be vienuolyno, ir ilgai veikė. Daug daug metų, taip kad ir dabar galėtų dar veikti, bet gi nuo tų laikų visur vieni psichai aplink, netgi internetuose, o tais laikais internetų nebuvo. Todėl ir psichų nebuvo.

Ir nebuvo dar Pipedijos, nes žmonės buvo dvasingesni ir protingesni.

Maža bažnytėlė, buvusi Bonifratrų vienuolyne, veikia iki šiol, tai galima į ją užeiti. Bažnytėlės viduryje yra išlikusios grotos, kurios ją skiria į dvi dalis - čia specialiai tam, kad negalėtų psichai iš ten per pamaldas pabėgti. Mat buvo skaitoma, kad bažnyčia niekam negali būti uždaryta, tai bet kas iš gatvės gali užeiti į pamaldas. Bet vat gi ims dar ir tie psichai pabėgs - tai vat ir reikėjo grotų. Tai štai toksai palikimas išlikęs iš anuometinių laikų.