Big Endian

Big Endian - tai visos procesoriaus architektūros, kuriose baitai žodžio viduje eina ta pačia tvarka, kaip ir patys žodžiai. Trumpai tariant, normali ir adekvati tvarka.

Kitaip tariant, jei, pvz., 32 bitų procesoriaus žodžiai operacinėje atmintyje eina tvarka Ž0, Ž1, Ž2, tai baitai jų viduje eis kaip "b0, b1, b2, b3", paskui "b4, b5, b6, b7", o paskui - "b8, b9, b10, b11".

Trumpai tariant, Big Endian tvarkoje žodžių ir baitų sekos sutampa. O vat Little Endian tvarkoje yra visiškai kitaip - atvirkščiai.

Big Endian architektūrose baitų tvarka nesipainioja - tuo šios architektūros ir yra geros. Tuo tarpu Little Endian labai lengvai gali atsirasti balaganas. Tačiau Little Endian turėjo visgi kai kurių privalumų, dėl kurių dirbo greičiau. Štai todėl tos nelabai adekvačios sistemos ir gavosi labiau paplitę.

Įprastos Big Endian sistemos - tai visokios zSystem, gaminamos IBM. Tačiau yra ir nemažai kitų sistemų. Geresni ir galingesni procesoriai senais laikais dažniau būdavo Big Endian:

• Motorola 68000
• Sparc
• PowerPC (pagrindinis režimas)

Iš kur

Terminus "Big Endian" ir "Little Endian" sugalvojo toksai Danny Cohen, kuris 1980 metais paleido tokį humoristinį ese balandžio 1 proga, kur aprašė visokias besipešančias architektūras. Tai tenai tame ilgame ir tik visiškai į asemblerį įgrimzdusiems žmonėms suprantamame tekste palygino visą baitų numeravimo problemą su didžiuliais karais, kuriuos aprašė toksai Jonathan Swift savo knygoje apie Guliverio keliones. Tekste buvo pasakojama, kokios šakės gali būti, jei susipainios Little Endian ir Big Endian naudojama tvarka.

Guliverio kelionėse buvo aprašoma, kaip vienoje šalyje buvo mirtinas skilimas ir tiesiog pilietinis karas dėl to, kurį kiaušinio galą reikia mušti - bukąjį (Big) ar smailąjį (Little). Visi buvo susikalę mirtinai ir negalėjo rasti jokio sprendimo.

Taigi, žodis "Endian" - tai ne koks nors indėnas, o nuo to kiaušinio galo kilęs - "Galininkas". Ta prasme, lietuviškai būtų "Bukasis Galininkas" ir "Smailasis Galininkas".

Galų gale vieninteliu sprendimu pasidarė toks, kad tie, kas muša mažąjį galą, turi visada mušti mažąjį galą, kad nebūtų jokio balagano. O tie, kas muša didįjį galą, turi visada mušti didįjį galą, kad nebūtų balagano.

Deja, kaip pasakojama, balaganas visvien kilo, nes kai kurie daužydavo tai vieną galą, tai kitą, o paskui atsirado ir tokių, kurie ėmė daužyti per kiaušinio vidurį. Taip atsirado Bi-Endian sistemos, kuriose viskas susivėlė išvis nepataisomai.

Dar žr.

• NUXI - ta pati problema iš balagano, kur susimaišo Big Endian su Little Endian