Begalvis

Begalvis - tai toksai kaip ir žmogus, kur gal išties anatomiškai galvą ir turi, tiktai ji funkcijos neatlieka, todėl nors anatomiškai lyg ir egzistuodama, tuo pat metu toji galva neegzistuoja, todėl jos intelektine prasme kaip ir nėra.

Taigi, jeigu asmuo yra begalvis, tai matomai, kad mąstymu nepasižymi, o greičiau pasižymi kažkokiomis nelabai adekvačiomis reakcijomis.

Liaudiškai kalbanat, daugelis sakytų, kad jei begalvis - tai tiesiog koksai nors durnius, silpnaprotis ar šiaip dibilas. Bet kadangi čia esame intelektualus puslapis, aukšto lygio enciklopedija ir taip toliau, tai sakome, kad keiktis negražu. Todėl siūlome sunkius begalvystės atvejus vadinti begalviais, nes taip yra padoru, tai nežemina, nėra keiksmažodis ir tame nėra jokios diskriminacijos.

Taigi, "begalvis" - puikus ir gražus lietuvių kalbos žodis.

Dar žr.

• Pusgalvis - tai čia panašiai, kaip begalvis, tik dar ir su bandymais pavaizduoti kokį tai protingumą, iš ko nebūtinai geresni rezultatai gaunasi