Atvažiavo vokietys

Atvažiavo vokietys - trumpa ir smagi skaičiuotė, viena iš tų, kurios turi bent kažkiek atsekamą prasmę.

Skaičiuotės tekstas

Viens du - viens du trys,

Atvažiavo traukinys

- po Birutės langu,

Ir išlipo vokietys

- su raudona bamba.

Analizuodami semiotiškai, čionais gi pastebim tokią istoriją: atvyksta traukinys (ilgas, ilgas, didžiulis judantis simbolis, dėl kurio reikšmės vargu, ar kyla didelės abejonės) pas Birutę, o čionai - jau langas (irgi simbolis - skylė), o jau iš traukinio išlenda vokietys, kurio bamba (irgi skylė) kažkodėl raudona.

Tai jau aišku, kokios čia asociacijos kyla - bamba raudona, o raudonas galas, štai taip paprastai sakoma! Betgi bamba - tai ne pimpalas, o greičiau jau putės alegorija. O kad apie seksą kalbame - tai abejonių nekyla: juk vokiečio ir Birutės pora - neabejotina. Pastebėtina tik tai, kad vokietys - nežinomas, anonimiškas, Birutė gi - įvardinta, sava.

Ir kad jau niekam nekiltų jokių abejonių, skaičiuotė net ir pradedama seksualia ritmika: "viens du, viens du!" - čia taip ir girdim judesį - "pirmyn - atgal, pirmyn - atgal"

Taigi, norėdami atsekti prasmę, perpasakojam tą skaičiuotę paprasta ir vulgaria liaudies kalba, kurią bandė užmaskuoti vaikiškos alegorijos:

Pisa pisa pisa (Viens du - viens du trys)

Monstrišku bybiu (Atvažiavo traukinys)

Pisa Birutę į skylę (- po Birutės langu)

Pisa nepažįstami žmonės (Ir išlipo vokietys)

Bet juos pačius išpiso (su raudona bamba)

Prisiminę istorinį kontekstą, matome ir dar vieną priešstatą - lietuvei Birutei iš vokiečių pusės. Kada gi Birutė buvo tapusi Lietuvos simboliu? Žinoma, kad Tarpukario metais. Štai čia ir matome, kad atvažiavęs traukinys simboliškai išprievartauja visą Lietuvą, reprezentuojamą Birutės, o kaltininkas - to traukinio atgabentas vokietys. Bet pabaiga - paradoksali: patsai vokietys lieka išprievartautu net neįvardintų kitų anonimų - vargu, ar čia būtų Birutė ar jos draugai, greičiau jau rusai. Pagal tai ir galime datuoti šios skaičiuotės atsiradimo laikotarpį pokario metais.

Tad šiame pokario eilėraštuke, matome seksualinės prievartos, sutryptos savigarbos, karo atspindžius, bet kartu - ir pažvelgiam į agresorius iš šono, pamatydami, kad ir šie liko nubaustais. Nors ir turėdama aiškią seksualinę simboliką, skaičiuotė visgi pasakoja ne tiek apie seksą, kiek apie istorinius įvykius.