Atsargų apyvartumas

Atsargų apyvartumas - tai bet kurio sandėlio matavimo vienetas kuo svarbiausias. Nes visokie vadybos veikėjai pasakoja, kad atseit sandėlys turi būti matuojamas ne pagal tai, kiek didelė yra kaina jame esančių prekių, o pagal tai, kiek jis pinigų praranda ir kiek per jį pinigų praeina.

Čia tokia teorija yra su išvežiojimais, kad jei į sandėlį pripirksi už milijoną litų kokių nors burokų, tai sandėlyje tų burokų bus ne už milijoną, o už daug mažiau, nes daržovės greitai nuvertėja ir pūva. Todėl po truputį tų visų nupirktų daržovių vertė bus mažesnė ir mažesnė, o kuo jos ilgiau tame sandėlyje gulės, tuo didesni bus nuostoliai.

Taip kad atseit yra tuo blogiau, kuo daugiau prekių vertės sandėlyje yra, nes kuo daugiau jos yra, tuo daugiau jos bus prarasta. Todėl reikia matuoti kažkokį pinigų srautą, kuris gaunasi nuo tada, kai sandėlys prekes nupirko iki tada, kai jos buvo klientui parduotos. Ir kuo per mėnesį daugiau to pinigų srauto, tai tuo geriau. Ir tai reikia daryti mažesnėmis partijomis, kad pinigai nebūtų užšaldyti.

Čia jums Pipedija aiškiai sako, kad visos tokios teorijos ir ToC yra tiktai šlykštus makaronų kabinimas žmonėms, nes juk kiekvienas gi supranta, kad kuo daugiau vertės prekių yra sandėlyje, tuo daugiau tas sandėlys yra vertas, todėl reikia kaupti resursus, kad jų kartais netyčia nepritrūktų. Ir negalima srautais sandėlio matuot, nes gi juk tai visiems aišku, kad sandėlys neatsakingas.