Armėniškas popierius

Tipiška armėniško popieriaus knygutė, o taip pat iš jos išplėštos kvapnaus popieriaus juostelės.

Kokia tai melaginga senovinė reklama, kurioje vaizduojama, kaip armėniškas popierius muša visokias infekcijas, o tos dėl to žiauriai kenčia.

Armėniškas popierius - viena iš senovinių, gerokai primirštų smilkomųjų kvepalų rūšis, t.y., tokie smilkalai, kurie yra popieriaus lapelių pavidalo, savo išvaizda atrodo kaip elementarus popierius. Armėniško popieriaus lapelį uždegus ir sudeginus, aplinkui pasklinda malonus geras kvapas, kuris nustelbia visokius netinkamus pašalinius kvapus. Taigi, skirtingai nuo smilkalų, armėniškas popierius suveikia daug staigiau, greičiau ir nepalikdamas pribarstytų pelenų krūvos - lapelį galima tiesiog numesti į paprastą peleninę.

Kaip sako, šitą smilkalinį popierių išrado kokie tai armėnų emigrantai, apsistoję Prancūzijoje ar tai Italijoje, kur šitas popierius ir išpopuliarėjo. Jau paskui, nuo XIXa. pabaigos, kai jo gamybos technologiją atidirbo anoksai prancūzas Auguste Ponsot, armėniškas popierius pradėtas buvo gaminti pramoniniu būdu. Kaip ir kiti smilkalai, taip ir armėniškas popierius buvo tam, kad atsirastų geras namų kvapas.

Senais laikais, kai nelabai buvo susigaudoma, kaip veikia bakterijos ir virusai, armėniškas popierius neretai būdavo reklamuojamas, kaip dezinfektantas, nors deja, bet tokių savybių jis neturi.

Tradiciniais armėniško popieriaus gamintojais šitais laikais laikoma Prancūzija, kur jis vadinamas "Papier d'Arménie" beigi Italija, kur jis vadinamas "Carta d'Armenia". Įprasti dabar yra trys armėniško popieriaus variantai - "Tradition", "Arménie" ir "la Rose". Prancūziškas popierius dažniau platinamas, kaip knygutės, o itališkas - kaip dėžutės su lapeliais.

Įprastai armėniškas popierius būna padaromas kaip mažos knygelės, primenančios miniatiūrines užrašų knygeles, tik kad tasai jų popierius būna gana storas ir pritaikytas plėšymui į kelias (paprastai į tris) juosteles. Tačiau būna ir kitų variantų, pvz., mažos popierinės dėžutės, kuriose pridėta juostelių su tuo pačiu popieriumi. Tokia pakuotė truputį primena sukamąjį popierių.

Būna gana įvairių armėniško popieriaus kvapų, kurie yra tradiciniai, naudojami šimtą ar daugiau metų. Klasikiniu kvapu laikomas benzoinės dervos kvapas - pastaroji yra išgaunama iš Sumatroje augančio medžio, vadinamo Styrax arba Storax. Kvapas primena vanilę, švarius baltinius ir medieną. Kiek vėliau atsirado ir dar keletas kvapų, kurie buvo platinami taip pat.

Kadangi viena knygutė kainuoja 5-10, o kartais ir daugiau eurų, tai gaunasi, kad armėniškas popierius yra stebėtinai nepigus smilkalas. Tačiau kai žmonės gali sau tai leisti, tai nieko tokio, kad šitiek kainuoja. Dar vienas prakeiktų turčių išmislas, neskirtas darbo liaudžiai ir paprastiems žmonėms.