Aralo jūra

Aralo jūra pradėjo greitai mažėti maždaug nuo 1960 metų. Pradžioje jos plotas mažėjo gan ribotai, bet jūra seklėjo ir labai staigiai augo druskingumas. Tuo pačiu staigiai mažėjo ir žuvies kiekiai. Dar paskui jūra suskilo į du sūrius ežerus, o galų gale liko tik keli negyvi druska persotinti buvusios jūros fragmentai.

Aralo jūra - tokia buvusi jūra, kurią dirbtinai išdžiovino SSRS, panaudojusi į jūrą įtekančių upių vandenį medvilnės laukų irigacijai. Per keliasdešimt metų Aralo jūra nuseko ir pasidalino į beveik atskirus du telkinius, o dar vėliau šie telkiniai išnyko išvis. Aralo jūra buvo tarpe tarp Kazachijos ir Uzbekijos, bet dabar vietoje jūros yra didžiulė druskinga dykuma.

Aralo jūros išdžiovinimas yra didžiausia žmonijos istorijoje žinoma technogeninė, t.y., žmonių sukelta gamtinė katastrofa. Katastrofą sukėlė besaikis ir visiškai neatsakingas Syrdarjos ir Amudarjos upių vandens naudojimas medvilnės laukų irigacijai.

Iki išdžiūvimo Aralo jūra buvo kraštutinai žuvinga. Itin didelis žuvingumas buvo susijęs su tuo, kad jūra buvo sekli ir gaunanti daug saulės šviesos, šilumos. Taigi, vanduo labai įšildavo, veisdavosi daug augmenijos, tą augmeniją valgančių organizmų ir pan., o taip pat - ir augmeniją bei smulkius vandens gyvūnus valgančių žuvų. Todėl žuvingumas čia buvo nepaprastai didelis - Aralo jūra buvo laikoma žuvingiausia jūra visoje Žemėje.

Prieš išdžiūvant šiai jūrai, apie 1960 metus, čia buvo pagaunama daugiau kaip pusė visos SSRS pagaunamos žuvies, t.y., daugiau, nei Baltijos, Kaspijos, Juodojoje, ir kitose jūrose kartu paėmus. Negana to, kadangi audros čia būdavo retos, o jūra sekli - tai bangos mažos, o tai reiškė, kad žuvies gaudymui tiko labai maži, pigūs, paprasti laivai. Dėl šių priežasčių dar ir žuvies gaudymo savikaina būdavo nepaprastai maža, žuvis buvo be galo pigus produktas.

Kai per kelioliką metų Aralo jūra buvo smarkiai nudžiovinta ir ėmė juntamai sekti, pakilo jos sūrumas ir rūgštingumas, greitai pradėjo nykti ir jūros augalai, planktonas, ir labai stipriai sumažėjo žuvų. Žvejyba Aralo jūroje žlugo. Taigi, jau apie 1970-1980 metus SSRS išsivystė didelis žuvies, o tai reiškia - baltyminių maisto produktų trūkumas.

Turint omeny, kad mėsa ir taip Sovietų Sąjungoje buvo sunkiai prieinama, tai Aralo jūros išnykimas pats savaime beveik reiškė maisto krizę. O ta maisto krizė susidėjo su tuo pat metu prasidėjusia grūdų auginimo krize, kai SSRS nesugebėdavo užsitikrinti net ir pakankamo javų derliaus. Taigi, ėmė grėsti badas, o tuo pačiu - ir SSRS kolapsas. Vėliau tai tapo vienu iš esminių faktorių, dėl kurių Michailas Gorbačiovas pradėjo Perestrojką, tačiau tai jau nesustabdė SSRS griūties.

Žodžiu, nors ir gaila, bet čia turim pasakyti, kad visgi buvo ir vienas geras Aralo jūros mirties aspektas - šita milžiniška technogeninė katastrofa tapo viena iš daugelio priežasčų, dėl kurių SSRS subyrėjo.

O mums čia pamoka tokia, kad nereikia įsivaizduoti, kad gamta viską iškęs. Ne viską gamta gali iškęsti, o kai per daug žmonės prisidirba, tai paskui maža gali nepasirodyti.