Antikinis stilius

Antikinis stilius arba dar taip vadinamas Klasikinis stilius - tai toksai architektūros stilius, kuris prasidėjo Senovės Graikijoje, o galutinai išsivystė Senovės Romoje. Šis stilius vėlesniais laikais tapo pagrindu Romaninio stiliaus atsiradimui, o per šį - ir kitiems vėlesniems europinės architektūros stiliams.

Bendras antikinio stiliaus požymis - kolonos ir trikampiai frontonai, sudarantys pagrindinį pastato fasadą, tipišką įvairioms antikinėms šventykloms.

Yra išskiriami trys labiau klasikiniai, pagrindiniai šio stiliaus orderiai, arba atskiri stiliai, kurie geriausiai atpažįstami pagal kolonas ir jų kapitelius (galvinę, viršutinę kolonos dalį):

• Dorėninis - kolonos storos, raižytos išilginiais grioveliais, kapitelis visiškai paprastas
• Jonėninis - kolonos suplonintos, kapitelis voliutinis - t.y., vaizduoja tokius kaip ir susuktus ritinius
• Korintietiškas - kolonos dar labiau suplonintos, kapitelis vaizduoja karpytus akanto augalo lapus

Papildomai yra dar pora kitų orderių:

• Etruskiškas arba tuskaniškas - panašus į dorėninį, tačiau kolonos neraižytos - galima tarti, kad čia maksimaliai supaprastinta ir nuprastinta visa puošyba
• Kompozitinis - mišinys iš jonėninio ir korintinio stilių, atsiradęs Senovės Romoje, kur puošyba valiutomis ir akantais yra apjungta į vieną krūvą

Vėlesniais laikais, daugelio architektų pastangomis, antikinis stilius dalinai atgimė kaip klasicizmas ir neoklasicizmas. Tiesa, skirtingai nuo originalaus antikinio stiliaus, šie naujieji stiliai atkartojo antikinį stilių tik savo formomis, tačiau technologijos buvo visiškai kitos - vietoje statybos iš didelių akmens luitų šiuose naujuose stiliuosse statyta iš plytų, viską tinkuojant. Žodžiu, panašumas čia jau gaunasi išorinis, bet ne technologinis.