Pseudomokslas

Pseudomokslas, dar kartais vadinamas kaip Alternatyvus mokslas - tai tasai, kuris neatitinka mokslo kriterijų, yra pagrįstas alternatyviais faktais. Štai kaip sakė Lysenka ir Snežnevskis, tai tipiniai pseudomokslai yra psichoterapija, genetika, kibernetika, fiziologija, psichologija ir dar keletas kitų.

Todėl čia pažymėtina, kad yra ir tikrų mokslų, nes štai garbiausias, garsiausias ir moksliškiausias Lietuvoje Šiaulių Universitetas dėsto chiromantiją ir kabalą, kadangi tai tikri mokslai, skirtingai nuo pseudomokslų.

Taip pat kitas garbiausias Pedagoginis Universitetas ne veltui padarė, kad Jūratė Statkutė de Rosales būtų jų garbės daktarė, nes negalima gi čia sakyti, kad jos teorijos yra istoriniai kliedesiai, nes kaip tik atvirkščiai - visa kita yra nesąmonė, o tik šios garbios mokslininkės aiškinimai yra teisybė.

Kas yra mokslas ir kas yra pseudomokslas

Jei rimtai, tai pseudomokslas kaip tik ir yra aukščiau išvardinti variantai, kaip kad Lysenkos ar Snežnevskio teorijos ar chiromantija ir panašiai. Problema tiktai tame, kad nežinančiam žmogui mokslą nuo pseudomokslo yra gana sunku atskirti. Kaip tokio neskyrimo pasekmė - kyla įvairios kliedesingos sąmokslo teorijos ir panašiai, dėl kurių paskui neretai kyla ir didelės bėdos.

Kaip pvz., koronaviruso epidemija per Lietuvą praėjo itin sunkiai, su labai daug žmonių žūčių ir sužalojimų vien todėl, kad pseudomokslinių teorijų platintojai įtikino daugelį žmonių nesąmonėmis. Pseudomokslu patikėję, žmonės vengė vakcinų, nesiskiepijo, todėl sirgo, apkrėsdavo kitus žmones ir t.t., taip labai padidindami žūčių skaičių.

Viena iš netiesioginių priežasčių tokiai pseudomokslo sklaidai buvo daugybės žurnalistų negebėjimas skirti mokso nuo pseudomokslo ar netgi absurdiškas įsitikinimas, esą mokslo faktai yra tiktai nuomonės ir todėl įvairios nesąmonės esą gali būti pateikiamos kaip lygiavertės, oponuojančios nuomonės. Dėl tokio absurdo visiški kliedesiai, savo moksliškumu prilygstantys teorijoms apie išmatų valgymą, buvo pateikiami taip, lyg tai būtų tikrą mokslą atstovaujančios alternatyvios nuomonės.

Yra praktiniai tikro mokslo požymiai, kurie beveik visada kuo puikiausiai pasiteisina:

• Jei to mokoma mokyklose, mokyklų vadovėliuose - tai mokslas
  • Jei tai iš esmės prieštarauja mokyklose dėstomoms žinioms - tai pseudomokslas
• Jei absoliuti dauguma tos srities specialistų sako taip - tai mokslas
  • Jei tik grupelė specialistų sako taip - tai pseudomokslas
• Jei tai atrodo kaip nors buitiškai, įprastai ir nuobodžiai - tai mokslas
  • Jei tai atrodo sensacingai, netikėtai ir stebuklingai - tai pseudomokslas
• Jei teorija suderinama su įvairiomis kitomis mokslo sritimis ir su jomis persidengia - tai mokslas
  • Jei teorija prieštarauja kažkurioms mokslo šakoms ar egzistuoja išvis atskirtai - tai pseudomokslas
• Jei teorijoje remimamasi daugeliu nuobodžių tyrimų, vadovėlinėmis žiniomis ir pan. - tai mokslas
  • Jei teorijoje remiamasi kažkokių supergenijų autoritetais - tai pseudomokslas

Yra dar keli, gilesni mokslo ir pseudomokslo skyrimo požymiai, kurie irgi labai pasiteisina:

• Mokslas - duomenų publikavimas, patikrinamumas
  • Pseudomokslas - duomenų slaptumas, neretai maskuojamas kaltinimais, kad čia kiti slepia duomenis
• Mokslas - kitų mokslininkų peržiūra, tikrinimai, patviritnimai kitais tyrimais
  • Pseudomokslas - spaudos konferencijos, pranešimai spaudai ir panašiai
• Mokslas - argumentai ad rem, t.y., nagrinėjami faktai ir loginės sąsajos, priežasčių-pasekmių ryšiai ir pan.
  • Pseudomokslas - argumentai ad hominem, t.y., tipiniu atveju, pvz., remiamasi autoritetais ir pan.
• Mokslas - orientuojamasi į daugkartinius, empiriškai pasitvirtinusius, atkartojamus atvejus
  • Pseudomokslas - orientuojamasi į anekdotinius, vienkartinius atvejus
• Mokslas - redukcionistinis, paprastai daro gana siauras išvadas (pvz., "viruso perdavimo tikimybė, nešiojant kaukę, sumažėja 2 kartus 2 valandų ekspozicijoje")
  • Pseudomokslas - holistinis ir indukcinis, paprastai daro perteklinai plačias išvadas (pvz., "žinom, kad užsikrėsdavo ir žmonės su kaukėmis, reiškia, kad kaukės nepadeda, yra neveiksmingos ir beprasmės")

Yra ir daugiau įvairių kriterijų, kurie būdingi mokslui, bet nebūdingi pseudomokslui. Kitą vertus, gal svarbiau žinoti kasdienius požymius, kurie leistų pseudomokslą atpažinti.

Žinomiausios pseudomokslinės teorijos

Kai kurios pseudomokslinės teorijos yra žinomos labai plačiai, kai kurios jau labiau tapusios istorijos dalimi. Štai kai kurios žinomiausios:

• Šaltoji sintezė - teorija, pagal kurią atseit elektrolizės būdu galima įvykdyti šaltą termobranduolinę sintezę
• Radijo bangų žala - įvairios teorijos, pagal kurias radijo bangos kažkuo kenkia.
  • Vienas iš modernesnių variantų - teorijos apie 5G pavojus.
• Alternatyvi medicina - įvairios teorijos su nesąmoningais, kartais absurdiškais įvairių ligų gydymo būdais
  • Urinoterapija - teorija, kad šlapimo gėrimas gydo nuo ligų
  • Ajurvedinė medicina - pseudomokslinė pseudomedicininė praktika, didžiausia dalimi paremta karvių šlapimo vartojimu
  • Homeopatija - absurdiška pseudomedicininė teorija, pagal kurią kuo mažesnę dozę vaistų gausi, tuo stipriau jie esą veiks
  • Skiepų žala - įvairios teorijos, pagal kurias skiepai nesaugo, o tiktai kažkuo kenkia ir panašiai
• Baudžiamoji psichiatrija - tokio Andrejaus Snežnevskio sukurta pseudomokslinė psichiatrijos imitacija, pritaikyta prievartiniam disidentų ar bet kurių nepatenkintų valdžia žmonių izoliavimui ir nugydymui
• Lysenkoizmas - absurdiška pseudomokslinė genetiką neigusi teorija, gyvavusi ankstyvais SSRS laikais
• Astrologija - viena iš seniausių pseudomokslinių teorijų, kuri paradoksaliu būdu kadaise padėjo pagrindus ir astronomijai, t.y., normaliam mokslui

Pagal galimybę čia gal dar papildysime ir kitomis pseudomokslinėmis teorijomis.