Aleksitimija

Aleksitimija (alexithymia) arba emocinis aklumas - tam tikras sutrikimas, susijęs su labai apribotais žmogaus gebėjimais suprasti ir paaiškinti savo emocijas. Dėl negebėjimo paaiškinti savo emocijas, kyla negebėjimas suprasti ir aplinkinių žmonių emocijas. Kartu būdinga, kad būna sutrikę ir gebėjimai fantazuoti, ypač gebėjimai fantazuoti apie emocinius dalykus, santykius su kitais asmenimis.

Aleksitimija išskiriama, kaip tam tikras sindromas, t.y., specifiškas simtpomų rinkinys, turintis gana ryškias apraiškas, t.y., kaip ir susirgimas, tačiau turintis nebūtinai vieną patogenezę.

Būdingi aleksitimijos požymiai:

• Žmogui sudėtinga nustatyti ir įvardinti jausmus, kuriuos jis jaučia, netgi visai įprastais atvejais (pvz., džiaugsmo, baimės ar pan. emocijas)
• Žmogui sudėtinga nupasakoti jausmus kitiems asmenims, paaiškinti tų jausmų kilmę ar netgi įvardinti patį jausmų jautimo faktą
• Būdingas mąstymas ir kalbėjimas, paremtas išimtinai išoriniais faktais, išoriniais įvykiais, daiktais, o ne asmeniniais jausmais ir pergyvenimais
• Būdinga labai apribota vaizduotė, ypač negebėjimas fantazuoti apie kitus žmones, kartais negebėjimas suprasti netgi paties fantazavimo koncepcijos

Tarp kitų artimų aleksitimijos požymių yra šie:

• Emocijų pavadinimų nežinojimas ar klaidingas tų pavadinimų taikymas
• Negebėjimas atskirti, kur yra emocija, o kur yra kūno pojūtis
• Simbolinių emocijų išraiškų, pvz., "šilumos", "švelnumo", "aštrumo", "šaltumo" sąvokų nesupratimas
• Fokusavimasis į išorinius įvykius, ignoruojant emocinę sudedamąją
• Kalboje - daug loginių sekų, be emocinių reakcijų ir emocinių vertinimų

Žmogus su aleksitimija gali, pvz., nupasakoti kokio nors filmo apie meilės dramą scenarijų, kaip seką įvykių, kur, pvz., vaikinas ir mergina valgė valgykloje, buvo paskaitose, lipo laiptais, nuėjo į filmą, vaikščiojo gatve, bučiavosi, turėjo seksą, paskui dar vaikščiojo gatve, paskui turėjo seksą su kitais asmenimis, paskui vienas iš jų verkė, o kitas važiavo mašina, o paskui skaitė knygą bibliotekoje.

Išskiriamos dvi aleksitimijos rūšys:

• Pirminė aleksitimija, pasireiškianti nuo labai ankstyvo amžiaus ir visose srityse, savo esme artima asmenybės sutrikimams. Paprastai būna kartu su autizmo tipo sutrikimais, būdinga įprastiems autizmo ar Aspergerio sindromo atvejams. Būdinga, kad nepasiduoda korekcijai, žmogus taip ir neišmoksta gerai atpažinti, skirti ir suprasti savo ir aplinkinių žmonių emocijų.
• Antrinė aleksitimija, dar vadinama kaip trauminė arba neurotinė aleksitimija. Reiškiasi ne visose gyvenimo srityse, neretai pastebima, kad atsirado kažkuriame gyvenimo tarpsnyje (pvz., pastebima, kad vaikystėje žmogus su emocijomis tvarkėsi ir jas suprasdavo gerai, tik paskui pasidarė nesuprantantis). Siejama su traumomis ir neurozėmis, neretai su PTSD ar kitais trauminio tipo sutrikimais. Būdinga, kad po ilgalaikės psichoterapijos, ypač po grupinės terapijos gerokai pasikoreguoja ar netgi visiškai išnyksta.