Aleksandras Šulginas

Aleksandras Teodoras Šulginas arba anglų kalba - Alexander Theodore Shulgin - toksai garsus amerikonų chemijos ekspertas, kadaise seniai gyvavęs ir pagarsėjęs kaip neįtikėtino kiekio įvairių narkotikų bei psichodelikų kūrėjas, didžiulius kiekius tų preparatų sukūręs ir išbandęs hipių klestėjimo laikais.

Aleksandras Teodoras Šulginas vėliau daugelį savo bandymų aprašė dviejose knygose - PiHKAL ir TiHKAL, kur prirašė krūvas eksperimentų ir visokių farmakologinių efektų, kuriuos sukelia įvairūs narkotikai. Šios dvi knygos faktiškai yra vieni iš garsesnių neformalių žinynų, kuriuos dabar naudoja įvairūs neuromokslininkai, psichiatrai ir anesteziologai, dirbantys su narkotinėmis ir šiaip psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Galimybę daryti eksperimentus, kai vyko aršus karas prieš narkotikus, Aleksandras Šulginas gavo dėl paprastos priežasties - prieš tai ilgokai dirbo vienoje iš didžiausių JAV chemijos kompanijų - Dow Chemical, kur sukūrė tiek visokių medžiagų, įskaitant ir modernius pesticidus, kad pagarsėjo, kaip vienas iš daugiausiai naudos JAV atnešusių chemikų, turinčių tiesiog valstybinę reikšmę. Taigi, kai jis išėjo ir tapo kokiu tai profesoriumi kažkokiame universitete, tai jam JAV kovos prieš narkotikus administracija davė leidimą tuos narkotikus legaliai ir teisėtai sintezuoti ir tirti taip, kaip jis nori. Tai jis tuo ir užsiėmė.

Kadangi leidimą daryti tyrimus Aleksandras Šulginas turėjo, o taip pat turėjo ir sąlygas visokiai chemijai sintezuoti, ir taip pat turėjo puikiausias žinias ir padėjojus, ir taip toliau, tai grynai moksliniais tikslais susiradęs keliasdešimt draugelių hipių, pradėjo daryti visokius eksperimentus.

Daugelis eksperimentų būdavo visai įdomūs dar ir tuo, kad per juos būdavo sukuriami kai kurie preparatai, kurie nebuvo uždrausti, taigi, kurį laiką būdavo legalūs. Ko gero panašiai gavosi ir su ecstasy, dar žinomu, kaip MDMA - šitą gana seniai žinomą, bet nevertintą preparatą Aleksandras Šulginas visai nejučia tiek išpopuliarino visokių hiparikų tarpe, kad šieji jį pradėjo vadinti "Ekstazio tėvu".

Nors tyrimus Aleksandras Šulginas pradėjo pirmiausiai nuo seniau žinomų, jau gana plačiai išbandytų preparatų, kaip kad LSD, MDMA, DMT, psilocibinas ir meskalinas, vėliau jis pradėjo daryti mokslinius apibendrinimus. T.y., pagal įvairių medžiagų formules, jų sandarą pradėjo spėlioti, koksai bus kitų junginių efektas. Atitinkamai, pradėjo tuos junginius ir sintezuoti, o paskui ir vėl bandyti ant tų pačių savo draugelių savanorių.

Tokiu būdu Aleksandras Šulginas tapo faktiškai pirmu pasaulyje dizainerių narkotikų kūrėju ir bandytoju. Ilgainiui jis sukūrė ir išbandė apie 200 skirtingų cheminių junginių, stipriai veikiančių psichiką. Kai kurie iš tų junginių vėliau išplito kaip galingesni, naujesni narkotikai.

Vienas svarbus perspėjimas: Aleksandras Šulginas nedarydavo jokių ilgalaikių šių preparatų poveikio tyrimų. Taigi, jo knygose nėra aprašyti tie baisūs efektai, kuriuos sukelia, pvz., kai kurie lizergininės rūgšties dariniai - t.y., konvulsijos, spazmai ir klaikūs periferinės kraujotakos sutrikimai, kurie pasibaigia masyviomis gangrenozėmis. Analogiškai neaprašyti ir kai kurie efektai, susiję su ilgalaikiu pripratimu, t.y., narkomanija.

Aleksandras Šulginas labai gerai žinojo tuos efektus, tad tuos preparatus naudodavo gana ribotai, o taip pat kaitaliodavo ir savo tuos narkomanus draugelius, dozes skirdavo gan retai, pradėdavo nuo labai mažų ir laikėsi daugelio kitų atsargumo priemonių, t.y., dirbo kaip mokslininkas. Todėl jis ilgainiui ir išvengdavo daugelio neigiamų tų preparatų efektų, bet tai, kad jie neaprašyti jo knygose - tai ne dėl to, kad jų nėra, o tik dėl to, kad jis tų kenksmingumo ir pripratimo tyrimų nedarė.

Šiaip tai visiškai išprotėjęs žmogėnas buvo.