Šaunusis kareivis Šveikas

Daugelis įsivaizduoja, kad Kareivio Šveiko uniforma buvo žalia. Tai netiesa - Austrijos-Vengrijos uniformos įprastai būdavo žydros ar mėlynos spalvos.

Šaunusis kareivis Šveikas - toksai personažas iš vienos žinomos Tarpukario knygos - "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai Pasauliniame kare". Knygą parašė anoksai Jaroslav Hašek, o iliustravo Josef Lada. Ilgainiui šita knyga tiek pagarsėjo pasaulyje, kad tapo realiai vienu iš reikšmingiausių visų laikų romanų.

Tikras Šveikas - tiktai tas, kurį nupiešė Josef Lada. Bet kokie kiti piešiniai yra netikri, nes ir piešti be paties Hašeko palaiminimo, ir šiaip neteisingi. Beje, 1967 metais čekai išleido atskirą Lados Šveiko versiją - "Mano draugas Šveikas" (čekų kalba "Můj přítel Švejk"), kuri susidėjo iš daugumos Josefo Lados iliustracijų apie Šveiką, prie kurių tiesiog buvo citatos iš Hašeko. Knyga gavosi praktiškai tiesiog kompaktiška ir vizuali to paties Šveiko nuotykių versija.

Išties gi Šaunusis kareivis Šveikas kaip personažas pasirodė gerokai anksčiau, nei Hašeko parašyta knyga, nes Jaroslavas Hašekas prieš tai apie jį prirašė visą krūvą įvairiausių apsakymų, ir kariškų, ir civilių. Pirmas kūrinys buvo kokia tai neaiški pjesė, išleista 1911, o paskui - ir visa serija apsakymų, o po I Pasaulinio karo Hašekas pratęsė tą prieškarinę kūrybą.

Jau paskui, dėl didelio populiarumo, Jaroslavas Hašekas pradėjo rašyti ir ištisą knygą apie Šveiko nuotykius - toji knyga labiausiai ir pagarsėjo, nors apsakymais išleistos istorijos į ją ir nepakliuvo.

Tiesa, iš suplanuotų šešių dalių Jaroslavas Hašekas spėjo parašyti tiktai tris, o ketvirtą tik pradėjo. Taigi, ir knygą skaitant, viskas kažkaip netikėtai ir beprasmiškai nutrūksta - nes išties ir yra nebaigta.

Literatūrinė ir kultūrinė Šveiko reikšmė

Kartu su visai kitokio autoriaus, Franco Kafkos parašyta knyga "Procesas", Hašeko knyga duoda labai stiprų ir nenugalimą įspūdį apie Austrijos-Vengrijos biurokratinę sistemą, kuri buvo pasiekusi didžiausią įmanomą absurdo lygį, kokį tik kokia nors ano meto biurokratija galėjo pasiekti. Tik jei Kafka aprašinėja tą biurokratiją kaip klaikenybę, kurios esmė - visiška schizofrenija su pilna disociacija ir beprasmiškumu, tai Hašekas visą tą pateikia kaip humorą, kuris yra paremtas ištisiniu, nuolatiniu absurdu. Vienok ir viena, ir kita knyga išties yra apie tą patį.

Tarp kitko, Jaroslavas Hašekas buvo komunistas, dalyvavęs raudonosios armijos terore, įskaitant civilių gyventojų žudynes, kurias aprašinėjo savo rusiško periodo apsakymuose, kaip linksmus ir juokingus bajerius, atvirai ir nuoširdžiai besityčiodamas iš žudomų aukų. Taigi, pats Hašekas buvo žmogus-šūdas ir gandonas. Bet nepaisant to, visgi jo knyga apie Šveiką yra neeilinė ir tikrai verta dėmesio.

Kaip bebūtų gaila, geri rašytojai nebūtinai yra geri žmonės. Būna ir taip, kad rašytojas gal ir geras, bet visiškas gandonas, sociopatas ir kriminalinis nusikaltėlis. Tai čia tas atvejis.

Šveiko nuotykiai lietuvių kalba

Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai lietuvių kalba išleisti buvo ne kartą, bet irgi įvairiai - pvz., buvo ir leidimas, kur vietoje originalių Josef Lada iliustracijų buvo kažkokios vietinės lietuviškos, kurios nors gal ir nebuvo savaime blogos, tačiau buvo visvien neoriginalios ir tokiu būdu sugadino pusę visos knygos. Šioje knygoje personažai vaizduojami, kaip diddžianosiai alkoholikai, kas gal ir nėra visai netiesa, bet stiliukas visgi neoriginalus.

Pirmas lietuviškas leidimas buvo dalinis - 1932 metais žurnale "Naujas Žodis" - viena romano dalis. Pilnas romano leidimas išleistas sovietmečiu 1956, o paskui - ir dar kiti, pakartotiniai vertimai beigi leidimai. Viso pilnų ir nepilnų Šveiko leidimų Lietuvoje yra buvę bent 5, bet greičiausiai kad daugiau, tiesiog visų susekti neįstengiame.

Kitąsyk (o gal ir tą patį) buvo vertimas, kurį darė kažkokie prietrankos, nesugebėję versti iš čekų kalbos, o vertę iš neaišku kokios. Tokiu būdu blogame vertime atsirado daugybė absurdiškai iškraipytų vardų ir kitokių nesąmonių. Vienas iš žinomiausių ir grubiausių iškraipymų - leitenantas Lukašas išverstas kaip "Lukas", nors čekiškai yra Lukaš - būtent su š raide. Nuostabu buvo tai, kad šio absurdiškai prasto vertimo autoriai melagingai gyrėsi, kad esą būtent jų vertimas yra tikrai iš originalo (nors iš pavardžių sudarkymo matosi, kad tai melas) ir koksai tai esą tikresnis.

Taigi, jei norite gero varianto - rekomenduojame vėlyvu sovietmečiu, berods 1987 metais išleistą Šveiko nuotykių versiją. Nors tos knygos įrišimas nėra kokybiškas (tipiška, kad šios knygos neprognozuojamais momentais pradeda irti ir barstyti lapus), ji bent jau gerai išversta ir su originaliomis iliustracijomis.

Deja, daugybės apsakymų apie Šveiką į lietuvių kalbą niekas neišvertė, nors jų bendra apimtis gali lygintis su visa pagrindine Šveiko knyga.