Šriftas

Šriftas - tai tiesiog toksai būdas, kaip užrašomos visokios raidės. Tai kadangi raidžių išvaizda gali būti ganėtinai įvairi, tai gaunasi, kad ir šriftai būna įvairūs, pagal visokį skonį, išmonę ir fantaziją.

Visgi nuo senų laikų yra išskiriami įvairūs klasikiniai šriftai, kurie laikomi tais pavyzdiniais, kurie labai plačiai visur paskui naudojami.

Tiems gi, kas gyvenę normaliame pasaulyje, žinoma, kad bendrai imant, įvairiausi šriftai skirstomi į kelias rūšis:

• Romaniniai, pagrindinai Antikva - tai iš Senovės Romos atėjusios raidės, Lietuvoje dar vadinamos spausdintinėmis raidėmis, nes dažniausiai pasitaikydavo spaudoje
  • Su užkarpomis (serifai), kurie geriau tinkami knygoms spausdinti, nes tos užkarpos gerai atžymi raidžių galus
  • Be užkarpų (sans serifai), kurie bendrai kiek švariau ir gryniau atrodo, labiau tinka visokiems logotipams ir panašiai
• Gotikiniai šriftai, daugiausiai Tekstūra ir Fraktūra (pastaroji naudota Vokietijoje iki pat XXa. vidurio), šiais laikais išnykę, nes žmonės nesugeba šitų raidžių perskaityti. Tiesa, kiek supaprastintos versijos naudojamos ir šiandien, pvz. New York Times logotipe
• Kursyviniai šriftai, italikiniai, skriptiniai arba dar taip vadinami rašytiniai, daugiausiai naudojami, kai rašoma ranka

Kursyviniai šriftai šiais laikais dažniausiai kuriami kaip įprastų romaninio tipo šriftų variantai, kur raidės palenkiamos dešinėn, kad kiek primintų rašytines. Tuo tarpu įprasti rašytiniai šriftai paprastai sudaro atskirą klasę. Juokinga, bet kartais kursyvinių šriftų variantai turi dar savo antrąsyk kursyvinius variantus, kurie labiau kursyviniai.

HTML ir CSS šriftai

Pagal kokius tai HTML ir CSS standartus, skirtus WWW, šriftai yra skirstomi visai kitaip, ir daugumos realių šriftų ten tiesiog nėra (nors ir galima pakrauti per visokius ten hakus). Bendrai tai HTML ir CSS naudojamą skirstymą sugalvojo kokie tai kompiuterastai, kurie tų šriftų nelabai buvo matę, tai todėl su normalia šriftų grafika tai ir nesisieja.

Šriftai nurodomi paprastai kaip šriftų šeima - tada naršyklė parenka tokį šriftą, kuris tai naršyklei yra pasiekiamas, todėl nėra labai svarbu, kad viena naršyklė turi vieną šriftą, o kita - kitą šriftą. Tuo tarpu nurodyti konkretų šriftą - tai labai blogas variantas, taip daro nebent lameriai. Geras nurodymas - tai šrifto šeima (CSS - "font-family") ir kaip opcija - išvardinti tie šriftų pasirinkimai, kurie yra geriausi, eilės tvarka nuo geriausio iki prasčiausio.

Štai toksai yra HTML ir CSS naudojamas šriftų skirstymas:

• Serif - visokie šriftai su užkarpomis, pvz., Times New Roman, Georgia, Garamond
• Sans-serif - visokie šriftai be užkarpų, pvz., Helvetica, Arial, Verdana
• Monospace - vienodo pločio raides turintys, pvz., Monaco, Lucida Console, Courier New
• Cursive - visokie menamai ranka rašyti, pvz., Brush Script MT, Lucida Handwriting
• Fantasy - keistesnių formų šriftai, pvz., Copperplate, Papyrus

Tai jei viršuje matote sąrašo eilutes parašytas skirtingais šriftais, tai reiškia, kad tie šriftai pas jus naršyklėje suveikė.

Tai, kad tokie šriftai apibrėžti, dar nereiškia, kad Interneto naršyklė juos palaikys, o jei ir palaikys - tai nežinia, kurį iš tų šriftų išsirinks. Koks pasitaikys, tokį ir išsirinks.

Pipedijai žinomi specifiniai šriftai

• Comic Sans MS - šito geriau niekada ir niekur nenaudokit, nes iš jūsų tyčiosis paskui ir laikys debilais