Šokodoleriai

Čia iš tikro tai kitokie šokoladai, nes anie senoviniai, kur buvo Lietuvoj, tai buvo kokiose tai biškį kitose pakuotėse - žaliose ir ne iš popieriaus, o iš plastmasinės plėvelės, ale gi visvien panašūs, taip kad gal čia jums ir bus kokia iliustracija, kad gražiau atrodytų

Šokodoleriai - toksai prieš porą dešimtmečių plitęs išradimas - šokoladas su doleriais, katrą besą lygtais Valinskas dar reklamavęs tais dar laikais, kai siautėjo Vilniaus Brigada, o TV šou dalyviais tapdavo buki pacukai iš Daktarų beigi Ramaškės gaujos - taigi kokie dar 1993 gal metai čia.

Vienok čia tuomečiam sovietžmogiui buvo naujas reikalas - rasti pinigus šokolado pakuotėje, tai sako nekurie ištisom dėžėm šokoladukus pirkdavę, nors tie kainuodavo porą kartų brangiau, nei tikri, o ir nelabai skanūs buvo, ne kokie ten ypatingi. Ale užtat būdavo vienoj-kitoj pakuotėj kokia nors kupiūra - gal kartais doleris, o kaip kur, gandas sklandė - netgi ir šimtinė.

Paskum kažkas susiprato, kad iš tų šokoladų pirkimo nepraturtės, gi valdžia susiprato ir tuo, kad čia aiškiai kokia tai loterija, o ir dolerius vagiančios kioskininkės visus užveikė, tai visas reikalas taip tyliai ir pasibaigė.

Gandas visgi sklandė, kad kioskininkės atidžiai prieš lempą peržiūrėdavo visas plastikines šokoladų pakuotes ir jas pašiugždendavo, dolerių ieškodamos, taip kad rasti kupiūrą buvo retas daiktas.

Dolerių paieškos technologija gi pas patyrusias kioskininkes buvo paprasta: kadangi šokolado pakuotė buvo prasta, iš plonos plastmasės ir be jokios ten folgos, tai su visa pakuote tą dolerį perlauždavo ir paskui žiūrėdavo prieš stiprią lempą, ar pakuotė persišviečia. Tai paskui kioskų savinikai tokias kioskininkes už sulaužytus šokoladus iš darbo išmesdavo ir tuos sulaužytus šokoladukus kartais dar pigiau parduodavo.

O tai paskui imdavo ir vėl paaiškėdavo, kad ir sulaužius, ne visad tos kioskininkės įžiūrėdavo, kad doleris yra, taip kad visaip ten būdavo...