Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Šogis
Šogis - pseudointelektualų debilų, moksliukų, rimtasnukių faktopedų, naulaiferių geimas.
Ogi taisyklės - debiliškai ir nesuprantamai stumdai tuos hieroglifus kažin kur, o taisyklių mes nesakysime, nes jums paprasčiausiai smegenys susprogs! Pasakysime faktą, nuo kurio tikrai nenorėsite jo žaisti - viena apgailėtina klaidelė ir prakišot ant visko viskiausio. Dar gi yra gandai, jog yra kažkoksai Maka dai dai šogis ten išvis turi 19x19 lentą ir nesuskaičiuojamai daug figūrų, tad suprantame tiktai tiek - stumdai belenkur ir belenką ir belenkada.
Pedivikija
Žinia ar nežinia, bet net Pedivikijoje yra šogininkų:
- Rokaszil (Jazus Marija, kažkoks mažvaikis, o jau naulaiferis!)
- Martynas Patašius (kaip žinia, labai lievas)
Šogio istorija
Pedivikijoje sakoma[1], kad šogis atsirado XVI a. Japonijoje. Tačiau tą Pedivikijos straipsnį kūrė Rokaszil, kuris, pasak pipedų, yra šio žaidimo kūrėjas. Pipedija atskleidžia tikrąją šogio atsiradimo istoriją.
Viskas prasidėjo nuo legendinio Vikipedijos trolio Bumerio. Anas Pieškai davė minėto Rokozil skypę. Pieška pareklamavo savo projektą - dabar jau neegzistuojantį česvikį[2]. Ilgą laiką rašęs apie šakmatus, Rokaszil nusprendė sukurti naują žaidimą, kurį pavadino šogiu beigi palaikė jį šakmatų variantu. Parašė straipsnį česvikyje. Pieška pasakė, kad tai nesąmonė, bet Rokuizil buvo poxuj - anas dar ir į Pedivikiją tą straipsnį įkėlė. Kai tai pastebėjo Škotijos karalienė, parašė apie tai Vikipedijos skypėje beigi pranešė Patašiui. Anas prisikabino, bet Rokaszil nepasidavė beigi sugalvojo, kad realybėj šogis egzistuoja. Dargi išdėstė taisykles, o kad būtų realiau, į Pedivikiją dar keletą išgalvotų japoniškų pavardžių ir pavadino anuos šogininkais.
Visokie šaltiniai beigi nuorodos
Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.