Čeburekai

Čeburekas - tai tokia bandelė arba toksai asmuo. Pirmuoju atveju - bandelė nelabai gera, prasta ir daugiau apgaulė, nei naudingas turinys. Antruoju atveju - žmogus durnas, neadekvatus, nusišnekantis ir šiaip pezantis neaišku ką, kad net nesigauna suprasti, ir dar darantis visokias nesąmones, bet naglu veidu dar ir šokantis prieš kitus, nes besijaučiantis kažkoksai tai teisus.

Kdangi ir bandelės nekokios, ir žmonės nekokie, tai vieni su kitais asocijuojami, ir galimai, kad ne veltui, nes visai susisieja savo įvairiomis blogomis savybėmis.

Čeburekai kaip bandelės

Čeburekas yra gana specifiškas patiekalas, grynu dabartiniu pavidalu aptinkamas tik Lietuvoje, nors ir labai suprastėjęs. Teoriškai, čeburekus į Lietuvą atvežė totoriai dar Vytauto Didžiojo laikais, kai šis krūvą totorių atsivežė kaip savo asmeninę armiją iš Krymo. Tai viena tokia armija buvo būtent totoriai, o kita - karaimai. Tai karaimai atsivežė kibinus, o totoriai - čeburekus.

Čeburekai daromi iš gan paprastos tešlos, kuri padaroma, alų sumaišius su kiaušiniais ir miltais, o tada iškočiojus, pridėjus maltos mėsos ir užlenkus, kaip didelį didelį koldūną. Tik skirtingai nuo paprastų koldūnų, čeburekai paskui verdami ne vandenyje, o aliejuje. Ir didumo tie čeburekai būna irgi ne koldūniško, o grandiozinio - maždaug kaip laptopas.

Nors ir didelio skersmens, čeburekai būna ploni ir su nemažai oro, tad netgi grandiozinio didumo čeburekas nebūna nesuvalgomas.

Čeburekai būtų labai geras maistas, jei ne tai, kad juos gaminantys kabokėliai siaubingai taupo produktams, tad mėsos prideda klaikiai mažai, miltų siaubingai daug, ir verda tuos čeburekus pernykščiame, o gal ir užpernykščiame aliejuje. Tai todėl čeburekai gaunasi neskanūs, sausi, žagsulį keliantys, o kartais gal netgi ir smirdantys.

Tai todėl ilgainiui čeburekai beveik išnyko iš viešojo maitinimo, o taip pat įgijo ir gerokai prastą reputaciją. Deja, bet sunku kur rasti čebureką, kuris būtų skanus, net nepaisant to, kad jie jau ir taip pasidarė retenybė.

Čeburekai kaip žmonės ir kiti asmenys

Kadangi jau nuo seno dėl blogos kokybės čeburekus valgydavo visokie chroniai, o normalūs žmonės vis labiau vengdavo, tai čeburekai gavo gana ryškią asociaciją su visokiais gan neaukšto intelekto asmenimis. O kadangi tie asmenys dar neretai būdavo ir neprisitaikantys prie aplinkos, ir gyvenantys kur nors apie stotį, kur šiaip visokie neaiškių migrantų srautai būdavo, tai čeburekais pradėti vadinti daugiausiai tie žmonės, kurie ir durni, ir nemoka lietuvių kalbos, ir kartu gana nagli, chamiški, nusišnekantys, dažnai girti ar šiaip neaišku kokių klijų apsiuostę.

Dar vėlesniais laikais, matyt dėl rytietiškų asociacijų šitaip daugelis pradėjo vadinti įvairius atvykėlius iš Vidurinės Azijos beigi Kaukazo, nes šie ir patys čeburekus valgydavo, ir dirbdavo kaip chamavoti krovikai, o dar vėliau - ir kaip taksistai.

Taigi, bendrai nepolitkorektiškame žodyne žodis "čeburekas" ėmė reikšti tą įžeidžiantį čeburekų-žmonių pavadinimą.

Vienok šių asmenų pateisinimui turime pasakyti, kad kai kurie Lietuvos politikai yra tokie patys čeburekai, niekuo ne geresni. Tačiau visgi norėtume jus įspėti, kad geriau susilaikytumėte ir nevadintumėte čeburekais tų visokių bulkučių, nes politkorekcija šito jums nerekomenduoja.

Dar žr.

• Senais senoviniais laikais Pipedija dar teikdavo tokius apdovanojimus - vadinosi Lietuvos čeburekas. Tai šitie apdovanojamai buvo teikiami kažkokiems politikams, bet jau seniai nebeteikiami.