Antrasis sekretorius

Antrasis sekretorius - irgi riebi šyška kompartijoje, kaip kuriais atžvilgiais - tikras LKP vadovybės vadas, nes Maskvos emisaras, kuris valdydavo viską. Jei paprastai pirmasis sekretorius būdavo kas nors iš žymių vietinių, idant pardodyti partijos daugianacionališkumą, tai antrasis būdavo pasiųstas tam, kad stebėtų pirmąjį. Ir pagal pavardes kaip taisyklė galima buvo spėti, iš kur jie yra.

Išties Antrasis sekretorius būdavo LKP koks nors vietininkas iš Maskvos paskirtas paties Politbiuro sprendimu, kad prižiūrėtų, ar Pirmasis sekretorius kokio nors sąmokslo nerengia ir ideologiškai atitinka. Tai kartais vėlyvais Perestrojkos metais kas nors turintis išlakią inteligenciją pasakydavo, kad tai nelyg koks nors generalgubernatorius. O senais laikais, kai tik Lietuva okupuota buvo, tai antrasis sekretorius vadinosi kitaip - "atsakingas už kadrus".

Dažniausiai antrieji sekretoriai būdavo nemylimi nei vietinių žmonių, nei vietinių partiečių, nes visiems būdavo svetimi. Vienok savo įtaka jie lemdavo daugiau, nei pirmieji sekretoriai, o ir KGB, nors ir pavaldus vietiniams centro komitetui, dar labiau būdavo pavaldus antrąjam sekretoriui. Būdinga, kad antrieji sekretoriai vykdydavo SSRS ideologo Michailo Suslovo viešai įvardintą politiką - "Lietuva bus, bet be lietuvių".

Antrieji LKP sekretoriai

Lietuvoje, o tiksliau LTSR buvo nemažai visokių antrųjų sekretorių. Štai toksai jums sąrašas, kad jau visai išsamiai būtų:

• Icikas Meskupas-Adomas - buvo 1940-1942, kažkokiais keistais būdais permestas pirma iš Lietuvos į Maskvą, paskui iš Maskvos vėl Lietuvon, kažkur miškuose buvo nušautas. Išties antruoju sekretoriumi vadinosi tik fomaliai.
• Nikolajus Gridinas - formaliai buvo trečiasis sekretorius, o realiai ir vykdė to antrojo sekretoriaus funkcijas nuo 1941 iki 1944, nes buvo atsakingas už kadrus
• Vladas Niunka - buvo 1944, labai trumpai, nes kaip sako gandas, tarpais pasidarydavo neadekvatus, tai paskui jį kišdavo į kokias nors ramesnes pareigas
• Aleksandras Isačenka - buvo 1944-1946, rengė visokius kompartijos valymus, kol kažko nepasidalino su Antanu Sniečkumi, katras paskui prigavo šitą sekretorių vagiant kažkokius baldus, ką pranešė Maskvon, taip pabaigdamas šio veikėjo karjerą Lietuvoje
• Aleksandras Trofimovas - buvo 1946-1952, pagrindinis Antano Sniečkaus pagalbininkas, organizuojant trėmimus, kovą su partizanais ir šiaip visokias žudynes
• Vasilijus Aronovas - buvo 1952-1953, kaip neilgai tempęs to paties Trofimovo pakaitalas, po Stalino mirties ėmęs greitai daryti karjerą jau Rusijoje
• Kazimieras Liaudis - buvo 1953-1954, senas NKVD ir KGB veikėjas, pradėjęs nuo stribavimo, o paskui stribavimu ir baigęs
• Motiejus Šumauskas - buvo 1954-1956, po Stalino mirties, kai SSSR CK pradėjo valymus, siekdami išmesti Beriją ir jo parankinius, pasiūlytas Sniečkui, kaip geras vietinis ir iš Maskvos nevaldomas kadras, kuo Sniečkus buvo labai patenkintas
• Borisas Šarkovas - buvo 1956-1961, niekaip smarkiau nepasireiškė, nes niekam neįdomus buvo
• Borisas Popovas - buvo 1961-1967, dar vienas gal ir nelabai aktyvus ir įdomus buvęs, pakolei Lietuvoje neprasidėjo bruzdėjimai, kai įsivažiavo Chruščiovo atšilimas
• Valerijus Charazovas - buvo 1967-1978, pagarsėjo, kaip veikėjas, nusprendęs masiškai vaikyti ir suimdinėti Romo Kalantos laidotuvių dalyvius. Pradėjo stipraus ir visuotinio rusinimo kampaniją, kai buvo reikalaujama šalinti lietuviškus užrašus ir dėti visur rusiškus užrašus - ir ant prekių, ir ant parduotuvių, ir taip toliau. Prie jo prasidėjo tvarka, kur netgi dokumentus vietinėse įstaigose tekdavo rašyti rusiškai. Vėliau buvo Leonido Brežnevo patarėju.
• Nikolajus Dybenka - buvo 1978-1986, pagarsėjo, kaip rusinimo propaguotojas, aiškinęs, kad lietuviams reikia kalbėti rusiškai. Kadangi domėjosi kultūra, tai uždraudė praktiškai visas ideologiškai žalingas vietines muzikos grupes. Mokyklose prie jo pradėtas sustiprintas rusų kalbos mokymas.
• Nikolajus Mitkinas - buvo 1986-1988, pagarsėjo, kaip rengėjas visokių demonstracijų išvaikymų ir prievartos taikymo. 1988 Rugsėjo 28 kartu su anokiu Ringaudu Songaila surengė žiaurų mitingo išvaikymą, dar žinomą, kaip bananų balius. Po to viskas baigėsi tuo, kad Pirmasis sekretorius pasišalino ir į jo vietą atėjo AMB, o pats Mitkinas buvo totaliai boikotuojamas, o jau kai mitinguose žmonės ėmė reikalaut, kad būtų išmestas, tai galų gale ir buvo išmestas.
• Vladimiras Beriozovas - buvo 1988-1990, pirmas kartas, kai Antrąjį sekretorių pasiskyrė sau vietinė LKP, padėjusi ant Maskvos nurodymų, taip kad paskui šis padėjo ir tada, kai Lietuvai reikėjo Nepriklausomybę atgaut
• Vladislavas Švedas - buvo 1989-1990 pas LKP ant TSKP platformos, o paskui pabėgo į Rusiją, kur tapo Vladimiro Žirinovskio padėjėju.