Patologinis afektas

Patologinis afektas, kuris liaudyje neteisingai vadinamas kaip tiesiog afektas - čia kai pacientui dėl kokių nors traumų pavažiuoja stogas taip, kad jis pridaro visokių nesąmonių, o paskui už tai sėda į kalėjimą arba ilgam laikui uždaromas į durnyną, nes kai jau prisidirba, tai maža nepasirodo.

Patologinis afektas kyla dėl kokių nors labai intensyvių ir smarkiai traumuojančių poveikių, kurie palaužia pacientą taip, kad šiam kažkas nutrūksta galvoje ir tada jau bet koks susivaldymas dingsta. Turime čia pasakyti, kad afektas nėra vienintelis toksai variantas, kur pacientas nesivaldo ir nesuvokia, ką daro - tokie nesivaldymai paprastai vadinami kaip ypatingos sąmonės būsenos.

Patologinio afekto stadijos

Yra visada trys patologinio afekto stadijos arba fazės, kurios būna visada ir labai panašiai ir iš eilės:

• Parengiamoji fazė - čia pas pacientą neatlaiko dėl kažko nervai, ima staigiai augti emocinė įtampa, atsiranda ryškus afektas, o patsai pacientas tiesiog nustoja bet ką vertinti adekvačiai. Ir aplinkos, ir savęs paties suvokimas sutrinka ir tampa nekritišku, iškreiptu. Štai tuo metu pacientas pilnai susikoncentruoja į tai, kad viskas vyksta neteisingai, visa jo trauma jį užvaldo tiek, kad nieko daugiau jo galvoje nelieka ir emocijos peržengia visas įmanomas ribas. Štai šioje stadijoje nuo paciento reikia bėgti, nes paskui jau pabėgti bus per vėlu.
• Sprogimo fazė - čia pas pacientą ima ir viskas išsiveržia. Šita fazė jau yra tokia, kad bėgti nuo paciento gali būti jau per vėlu, nes ji prasideda absoliučiai netikėtai aplinkiniams. Prieš sekundę pacientas lyg ir stovėjo ramiai, lyg ir valdėsi, o staiga pasigriebęs kokį nors daiktą, bando kažką užmušti. Gebėjimas bent kažkaip protingiau reaguoti į aplinką pas pacientą dingsta visiškai, mąstymas išsijungia. Reakcijos pas afekto apimtą asmenį čia būna agresyvios puolamosios arba agresyvios gynybinės, nukreiptos į aplinkinius žmones. Bet kokie moraliniai faktoriai ar gailesčio jausmas paciento neveikia, elgsena tikslingai ir šaltai žudikiška.
• Baigiamoji fazė - kai pacientas staiga atsijungia nuo siautėjimo. Irgi būna tipiška: pacientą staiga apima silpnumas, visokios emocijos prapuola, jis apstoja kažką daryti, kur nors nueina, atsisėda ir paskui sėdi. Arba eina beprasmiškai į kokią papuola pusę, nieko nemąstydamas. Tik retais atvejais pabando kažkur pabėgti ar paslėpti nusikaltimo įrankius, tačiau tą atlieka nerūpestingai, paviršutiniškai. Dažniausiai gana greitai pacientą apima ir nevaldomas apsnūdimas, tad jis paskui ir išvis atsigula kur papuola ir užmiega. Kartais būna, kad taip bemiegantį šalia savo aukų tą pacientą ir suranda, o tada visokios bobulytės stebisi, koks baisus tas žudikas - užmušė kažką ir nuėjo ramiai miegoti.

Paprastai patologinio afekto atveju būna ir aiški amnezija, dėl kurios pacientas neatsimena, ką jis veikė ir kaip. Prisiminimai, jei jų ir būna, paprastai gana neryškūs, fragmentiški, turi svetimumo jausmą, lyg tai būtų vykę ne su pačiu pacientu, o kaip kokiame kino filme.

Visokie durni nusikaltėliai dažnai bando aiškinti, kad jie padarė nusikaltimus afekto būsenoje, tačiau čia labai paprastas kriterijus būna: patologinio afekto atveju visada būna aiškūs ir labai stiprūs traumuojantys faktoriai, kurie nesunkiai įrodomi. Negana to, po paties patologinio afekto būna ir kitas požymis: visi įkalčiai - kaip ant delno, žudikas - kur nors visai netoliese ir visiškai aiškus, nei nebandantis slėptis, pagaunamas neretai visai čia pat. Jei nusikaltėlis bando slėptis, pabėgti, sunaikinti įkalčius - tai jau požymis, kad afekto čia nerasta.