Ypatinga sąmonės būsena

Ypatinga sąmonės būsena - tai išties ne koksai prašviesėjimas, o greičiau aptemimas, taip kad sąmonės sutrikimas, tiktai kad netipinis, todėl retesnis ir keistesnis. Būna visokių tų būsenų, tai klasifikacijos aiškios padaryti nesigauna, o bet gi kita vertus, gaunasi tiesiog aprašyti.

Būdinga visoms toms ypatingoms sąmonės būsenoms, kad sąmonė aptemsta labai staigiai ir netikėtai, tačiau visada yra kažkokia išorinė priežastis, nes savaime taip nesigauna. Trunka tokios būsenos dažniausiai nuo kelių minučių iki kelių valandų. Išimtiniias tik atvejais gali trukti keletą dienų ar ilgiau. Su tokiomis būsenomis visada sutrinka ir sąmonė, o joms pasibaigus - prasideda dalinė ar pilna amnezija, apimanti visą tos ypatingos būsenos periodą ar netgi kiek ilgesnį laiką.

Paprastai, jei jau tokioje būsenoje žmogus padaro kokį nusikaltimą, tai yra šansas išsisukti nuo kalėjimo ir pakliūti į durnyno sustiprintą skyrių kokį nors, iš kurio paskui ilgai ir nesėkmingai norėsit pakliūti atgal į kalėjimą, tik jau niekas jūsų iš ten neišleis.

Ypatingos sąmonės būsenos paprastai tuo ir ypatingos, kad žmogus elgiasi labai neįprastai, agresyviai ir netikėtai, o kyla tos būsenos irgi nelabai aišku, dėl ko, tačiau aišku, kad ne šiaip sau iš savęs ir visai ne dėl to, kad pats pacientas taip būtų susigalvojęs. Pats pacientas tokios būsenos metu elgiasi kaip kokia naikinimo mašina, neturinti jokių stabdžių.

Įvairios ypatingos sąmonės būsenos

Žemiau jums čia pateikiame visokius ypatingų sąmonės būsenų variantus, kad galėtumėte pasiaiškinti, kaip keistai būna, kai žmonės kokį nors ten praregėjimą patiria tokį, kad paskui maža jau nepasirodo.

Patologinis afektas

Liaudyje tą patologinį afektą vadina tiesiog afektu, o išties tai afektas yra šiaip stiprus emocinis pokytis, o čia gi - jau visai toksai, kad žmogui smegenys užsitrumpina taip, kad jis nieko niekaip nesivaldo ir daro nežinia ką, nes psichika būna patyrusi tiesiog pernelyg jau stiprią traumą.

Išskiriamos trys patologinio afekto stadijos:

• Parengiamojoje fazėje labai staigiai auga emocinė įtampa, pacientas praranda gebėjimą kritiškai vertinti aplinką ir savo paties būseną, jo dėmesys ir šiaip sąmonė susiaurėja ir susikoncentruoja į psichikos traumą, o visa kita pacientui praranda prasmę. Tuo pat metu pacientą apima visiška fiksacija ant įvykių neteisingumo, o būsena užsisuka tiek, kad pacientas visai jau pasidaro nesavas.
• Sprogimo fazė prasideda po pirmosios ir įvyksta absoliučiai staiga: atrodo, kad dar žmogus valdėsi, o staiga jau siautėja. Šioje fazėje pacientą gali apimti taip pat ir visokios iliuzijos, pseudohaliucinacijos ir haliucinacijos. Tuo pat metu pacientas nustoja į ką nors reaguoti, o tiktai elgiasi pagal įsijungusią programą. Įsijungusi programa būna agresyvi arba gynybinė, tačiau nukreipta į aplinkinius. Būdingas ribinis susižadinimas, bet koks gailesčio jausmas būna dingęs, žmogus elgiasi kaip koksai aukšto efektyvumo naikinimo robotas.
• Baigiamoji stadija irgi prasideda staigiai: pacientas netikėtai praranda jėgas, staiga emocijos jį palieka, jis atsijungia, nustoja ką nors daryti ir beprasmiškai kur nors nueina, atsisėda ir sėdi. Arba šiaip kažkur išeina. Paskui neretai ir užmiega.

Patologinio afekto atveju paciento atsiminimai būna juntamai sutrikę, tačiau gali išlikti. Baigiamoji fazė, nors dažniausiai ir baigiasi beprasmiu sėdėjimu, gali visgi pasibaigti ir gana rišliais veiksmais (pvz., pacientas pabėga iš įvykio vietos ar užkasa lavonus), tačiau tai būna retai ir vyksta sąlyginai vangiai.

Patologinis apgirtimas

Patologinis apgirtimas gali būti ir nuo didelių, ir nuo mažų alkoholio dozių, tačiau visada būna su staigiu ir nenormaliu sąmonės pokyčiu. Svarbu nepainioti su baltąja karštine - pastaroji būna tik išsiblaiviusiems pacientams, o ir tai su pertrauka. Patologinis apgirtimas gi - kaip tik girtumo metu.

Būdinga, kad pacientui prasideda kliedesiai, neretai ir haliucinacijos kartu su labai ryškiu afektu: įsiučiu ar baime. Dėl stipraus afekto pacientas ima elgtis agresyviai, nes bando gintis nuo kažkokių pavojų, nors tie pavojai būna visiškai absurdiški ir su realybe neturi nieko bendro.

Nepaisant absurdiškos motyvacijos, kai kuriais atvejais patologinio apgirtimo būsenoje esančio žmogaus elgesys gali atrodyti tvarkingai, pvz., žmogus gali vairuoti mašiną, atlikti sudėtingus veiksmus.

Iš šono stebintiems viskas dažnai atrodo taip, lyg girtu buvęs žmogus staiga netikėtai visiškai išblaivėja, nustoja nerišliai siūbuoti, jam nustoja pintis liežuvis, kalba pasidaro aiškiai artikuliuota ir greita. Tuo pat metu pacientas tampa labai susijaudinusiu, judriu, energingu ir agresyviu, kliedi apie kažkokius kliedesius ir ką nors bando pulti, muštis, kovoti ar šiaip kažkur bėgti.

Būdinga, kad paciento prisiminimai po patologinio apgirtimo būna fragmentuoti, nepilni, tačiau neretai praturtinti ir visai neegzistavusiomis, t.y., išsigalvotomis įvykių detalėmis.

Patologinės snaudulio būsenos

Patologinės snaudulio būsenos arba girti sapnai - būsenos, kurios tarpinės tarp miego ir būdravimo. Būdinga, kad pacientas tokioje būsenoje vis dar nėra pilnai prabudęs ir sapnuoja, tačiau sapnas pas jį iš dalies persimaišęs su realybe, pacientas jau yra atsikėlęs, vaikšto ir bando kažką veikti.

Tuo atveju, jei paciento sapnai yra kokie nors košmarai, tai pacientas gali netikėtai imti nuo ko nors gintis. Tuo atveju, jei ginsis nuo kokių nors baldų, tai gali pats susidaužyt ir baldus sulaužyti. Tačiau jei ginsis nuo žmonių - tai gali ir kieno nors letalinę baigtį sukelti.

Panašiai būna, kai atsibudo kažkas, susisapnavęs, kad namuose kokie nors plėšikai, o tada tuos plėšikus užpuolė. O paskui paaiškėjo, kad tenai buvo jo žmona ir uošvienė. Kas būdinga, tai adrenalino dozė paciento kraujyje gali atsirasti didelė, taip kad pasipainiojusiems žmonėms gali labai nepasisekti.

Paskui, jau visai prabudęs, pacientas tuos įvykius prisimena labai miglotai arba visai jų neprisimena.

Trumpasis sujungimas

Trumpasis sujungimas būna, kai smegenis užtrumpina. Kai kuo smarkiai primena patologinį afektą, tačiau pradinė stadija užtrukti gali daug dienų ar netgi mėnesių.

Būna pavyzdžiui, kad žmona vis vyrą zulina, zulina, kad tas vis ne toks, prastas, blogas, niekam netikęs ir nieko nedaro. Arba vyras vis zulina žmoną, kad ji vis tokia ir anokia ir taip toliau, o pats vis girtas namo pareina. Ir staiga vienu momentu netgi pačiam pacientui visiškai netikėtai užsitrumpina viskas. Ir vat tada jau būna visi įvykiai, po kurių paskui pacientą apima išsekimas ir atsipalaidavimas.

Užsitrumpinimui būdingas stiprus afektas, didelis agresyvumas ir daug visokių veiksmų, kurie baigiasi visokiais ten teismais dėl kokių nors sužalojimų ar žmogžudysčių. Būdinga, kad pacientas įvykius prisimena gana miglotai.