Gliutamatai

Gliutamatas, Natrio gliutamatas, E621 arba E-621, Mononatrio gliutamatas, MSG, MNG - tai anoks cheminis junginys, vadinamas dar skonio eliksyru, kiniška esencija, japoniška druska ir pan.. Dedamas į veik visus gamyklinius maisto produktus. Pasižymi tuo, kad netgi atliekas paverčia gardžiu maistu. Pagrindinė Vegetos sudedamoji dalis.

Aromato ir skonio stipriklis

Gamintojai, nenorintys sudaryti apie savo produktus teisingo įspūdžio, rašo, esą gliutamatas - tai aromato ir skonio stipriklis. Išties tai yra melas. Nes gliutamatai nėra nei aromato stiprikliai (tai išvis gi ne kvapiosios, o skoninės medžiagos), nei skonio stiprikliai - skonio jie nestiprina, o sukuria tam tikrą "maisto" arba "umami" skonį patys. Tad kaip sakant, šitai verta žinoti išties. Jei kyla abejonių - pasiskaitinėkit mokslinius šaltinius apie "umami" receptorius - jei tai būtų stipriklis, jis neturėtų nuosavų receptorių, o stiprintų poveikį kitiems receptoriams. Juk akivaizdu, tiesa?

Poveikio mechanizmas

Gliutamatai pasižymi tuo, kad veikia kaip mediatoriai, dirgindami nervų sistemą ir sukeldami pasitenkinimo pojūtį. Taip pat, liežuvio receptoriai į gliutamatus reaguoja, identifikuodami maistą (vadinamasis "umami" skonis), todėl visi maisto produktai, kuriuose pridėta daug gliutamatų, atrodo žymiai skanesni. Nuo ilgo vartojimo žmogui išsivysto gliutamatinė priklausomybė, o dėl prisitaikiusių receptorių begliutamatis maistas ima atrodyti prėskas.

Įvairios pasekmės

Sveiko maisto aktyvistai degina kviečių lauką. Kviečiuose, kaip ir daugybėje kitų maisto produktų, E621 randamas natūraliai.

Gliutamatai patys kenkia gal ir saikingai, nors ir pasigirsta kalbų apie sukeliamą hipertoniją, paankstintą Alzheimerį ir pan., tačiau pagrindinis tiesioginis kenksmingumas - sąryšis su kraupiu polinkiu į nutukimą ir jau iš to kylančios visokios pasekmės.

Esmė gi labai paprasta: žmogaus "umami" receptoriai yra skirti tam, kad identifikuotų baltymus, tad pagal juos žmogus intuityviai ir atpažįsta maistą, o ypač - baltymingą, tokį, kaip mėsa ar žuvis. Gliutamatai gi sudaro apgaulingą įspūdį, kad maiste yra daug baltymų, tad kilus norui pavalgyt mėsos, žmogus gali imt valgyt kokį nors gliutamatų prifarširuotą brudą, kuriame baltymų veik nėra. Kadangi tokiu atveju baltymų poreikis niekur nedingsta, tai žmogus poreikį valgyt jauči ir jaučia, sotumo jausmas vis neateina, ir gaunasi neišvengiamas apsirijimas. Štai jums ir rezultatas.

Itin prastos pasekmės būna, kai gliutamatai susikombinuoja maiste su hidrintais riebalais, kitaip tariant - su margarinu...

Dar visokia informacija

Iš Pipedijai žinomų veikėjų gliutamatų klaikiausiai nekenčia Malibas, katras tiesiog apsiputoja dėl chemikalais užnuodyto maisto. Taip pad dar ir anoks Rokiškis, kuris irgi putojasi, bet prisipažino, kad valgo tuos gliutamatus krūvom, nes maitinasi šūdinais kinietiškais makaronais ir "Maggi" sultiniais, dėl to ilgainiui kvankštelėjo ir netgi nustojo rašyti savo blogą. O toks Giedrius Vilpišauskas yra didžiausias LJ gliutamatų propagandistas, ištisus straipsnius kuriantis, kur aprašo, kaip tie gliutamatai nieko neveikia, o tik gerą maistą padaro dar geresniu, skanesniu, vitaminingu, maistingu, negendančiu ir t.t..