Mykolas Junčas-Kučinskas

Mykolas Junčas-Kučinskas - vienas iš senų raudonųjų lervų, tapęs sekretoriumi ir pakliuvęs į pačią LKP vadovybę dar 1944, kai tapo taip vadinamu atsakingu už kadrus.

Šiaip tai Mykolas Junčas-Kučinskas, nors ir Lietuvoje gimęs, buvo vienas iš tų emisarų, kurie iš SSRS, nes dar 1918 metais savo noru kažkokiais būdais pakliuvo į Raudonąją Armiją, nors jam tuo metu buvo jau ištisi 25 metai, tai lyg ir turėjo mąstančiu būt. Kariavo vienok kažkur Sibire ir Urale, kur ilgai užsiimdinėjo visokiais išbuožinimais ir teroru. Už gerą darbą 1923 metais pasiųstas į Baltarusiją, kad irgi visokiu teroru ir turto grobimu užsiimdinėtų, tai tuo ir užsiimdinėjo iki 1926, kai SSRS nutarė ruoštis ekspansijai į Vakarus. Tai tada buvo pasiųstas į šviežiai sukurtą Vakarų tautinių mažumų komunistinį universitetą, kur tiesiog buvo ruošiami visokie teroristai arba kaip sovietai vadindavo - pogrindininkai.

Paskui 1930 metais nelegaliai permestas į Lietuvą, kur su padirbtais dokumentais gyveno kaip Martynas Kučinskas, veikė Šiaulių rajone kaip LKP CK organizatorius, pakol 1931 buvo sugautas ir už visokią nusikalstamą, teroristinę ir šiaip banditišką veiklą nuteistas 12 metų. Taip gal ir būtų sėdėjęs, bet 1933 metais buvo iškeistas į lietuvius, neteisėtai suimtus SSRS. Tenai vėl pradėjo mokytis tame pat Vakarų tautinių mažumų universitete ir gerinti savo kvalifikaciją, taip kad 1935, baigęs šituos mokslus, vėl nelegaliai buvo pasiųstas į Lietuvą. Šįsyk jau kaip Petras Kontvainis, kokiu ir buvo 1935-1936, kai vėl nelegaliai tą patį dirbo Panevėžio rajone ir Salantuose. O tada ir vėl buvo suimtas, taip kad iki 1940 ir sėdėjo kalėjime, pakol sovietai Lietuvos neokupavo.

Reikia dar pasakyti, kad 1940, vos užėjus sovietams, tai šitas Mykolas Junčas-Kučinskas patapo darbo komisaru, kaip sakant, kokiu tai darbo ministru. Tai aišku, visas tas ministravimas buvo kaip priverst žmones dirbt, kai staiga pasidarė nieko neįmanoma už atlyginimą nusipirkti, o ir kaip padaryt, kad okupacija pasipiktinę žmonės nepradėtų masiškai visur streikuoti. Tai aišku, darė visą tai su NKVD pagalba. Tai aišku, kai užėjo naciai, tai pabėgo į SSRS, kaip ir kiti komunistai.

Tai paskui užsiimdinėjo evakuotųjų reikalais atseit, o išties tai atrinkinėjo žmones į tą pat LKP bei surinkinėjo tuos, kas tarnautų liūdnai pagarsėjusioje lietuvių ir žydų naikinimui skirtoje 16-ojoje lietuviškojoje divizijoje. Į tą pačią diviziją Mykolas Junčas-Kučinskas ir buvo paskirtas 1943 metais kaip LKP centro komiteto atstovas.

Vienok sovietams grįžtant į Lietuvą, pastatytas atsakingu už kadrus, tame poste išbuvo ne taip jau ilgai - vos nuo 1944 iki 1946, kada buvo nors ir nenuleistas žemyn, bet patrauktas į šalį - pasiųstas į Maskvą kaip LTSR atstovas prie SSRS ministrų tarybos. Panašu, kad turėjo labai didelę įtaką, tad ir patsai Antanas Sniečkus negalėjo jo tiesiog imt ir išmest ar nuleist į žemesnes pareigas. Tai vat tuo LTSR atstovu Mykolas Junčas-Kučinskas prabuvo iki 1947, o tada jau grįžo į Lietuvą, nes per tą laiką Sniečkus apsitvarkė. Tai vat grįžo tasai Kučinskas, o išsyk į beprasmišką postą - LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotoju tapo. Tai tokiu ir buvo iki 1959 metų - nieko nereiškiantis ir negalintis. O paskui jau išvis į pensiją išmestas, kad netrukdytų.

Kas be ko, kaip dažnai su visokiomis raudonosiomis lervomis būdavo: Mykolas Junčas-Kučinskas - tai nusipelnęs LTSR kultūros veikėjas.