Autistinis sutrikimas

Autistinis sutrikimas, dar vadinamas kaip Kanerio sindromas (Kanner syndrome) - taigi kai autizmas, tiktai toksai visai dar grynas, o ne visai neaišku koksai. Konkrečiau kalbant - jei vyresniame kaip kokių 4-5 metų amžiuje prasideda - tai tiesiog autistinis sutrikimas, o vat jei anksčiau - tai ankstyvasis autistinis sutrikimas, kuris ir vadinamas Kanerio sindromu. Šis būna gana sunkus, nes jau kai vaikui ankstyvame amžiuje prasideda bėdos, tai sudėtinga užaugti normaliai.

Šitas autizmas turi visada tris požymius, kur pacientai pasimato:

• ribotas socialinis bendravimas (mažai santykių su aplinkiniais, sunkiai užmezgami nauji ryšiai)
• problemos su komunikacija (sunkiai sugeba kai kuriuos jiems sakomus dalykus suprasti ar paaiškinti)
• interesų ribotumas ir atsikartojantis elgesys tam tikrose situacijose

Čia išties tai viskas labai abstrakčiai taip, o jei paprastai, tai būna daugiau požymių, kurie itin ryškiai matosi ankstyvame amžiuje:

• Valgymo keistumai:
  • Keisti valgymo pomėgiai, ititn didelis prisirišimas prie kai kurio maisto, pvz., avižinės košės pusryčiams
  • Atsisakymas valgyti neįprastą maistą ar tiesiog kažkurių rūšių maistą
  • Keisti valgymo įpročiai, pvz., valgant būtinai maistą užsigerdinėti vandeniu
• Stereotipijos - kai tarpais daro kažkokius keistus ar netgi nekeistus, bet šiaip beprasmius judesius
• Kompulsijos ir obsesijos, ypač susijusios su tvarka - pvz., visus daiktus dėlioti į eilę, pagal didumą, pagal spalvą ir pan.
• Potraukis į monotoniją, kad gyvenimas vyktų visiškai be pokyčių, netgi drabužiai kad nesikeistų
  • Iš to atsiranda ir polinkis į tuos pat drabužius visiems atvejams - dažniausiai tipiški džinsai ir megztinis visais metų laikais ir visomis progomis
  • Ritualinis elgesys, kai kažkurie veiksmai atliekami absoliučiai tikslia tvarka, pvz., drabužiais rengiamasi konkrečia tvarka, valgoma konkrečiu laiku ir pan.
• Ribotas elgesys ir interesai - pas vaikus tai gali būti potraukis tik vienam žaislui ar multikui, o pas suaugusius - konkrečiai veiklos sričiai, pvz., IT
• Autoagresija - kai pacientas užsiima savižala ar šiaip kaip nors prisidirba dėl piktumo ant savęs. Kas būdinga, visada tas piktumas kyla dėl to, kad kažkaip aplinka neatitinka autisto įpročių ir situacija jam ima atrodyti nevaldoma

Pagal klasikinius psichiatrus, kurie to autizmo nepripažįsta už šiaip kokią nors normos rūšį, išties autizmas turi dar kelis požymius:

• Silpnaprotystė - nuo nelabai išreikštos (IQ iki 100) iki labai išreikštos (IQ<30)
• Priepuoliai - kai autistas ima rėkti, save žaloti, daužyti indus ir panašiai

Paprastai žiūrint, tai čia reikia pasakyti, kad jokio sąryšio tarp silpnaprotystės ir autizmo išties nėra, nes tiesiog psichiatrai neskiria dėl autizmo atsiradusio negebėjimo bendrauti nuo silpnaprotystės, juoba kad ir testai to dažnai niekaip negali parodyti. O dėl priepuolių - tai kai žmogui visa tvarka griūna, o kažkokie neaiškūs psichiatrai daveda su savo iracionaliais absurdais, tai ko daugiau tikėtis iš nenormaliai racionalaus autisto? Jam gi natūraliai kognityvinis disonansas sukelia visišką frustraciją.