Miunhauzeno sindromas pagal įgaliojimą

Miunhauzeno sindromas pagal įgaliojimą - vienas iš pačių bjauriausių psichikos sutrikimų, nes dažniausiai būna taip, kad sutrikimas pas tėvus galvoje, o vat kenčia nuo to vaikai. Iš esmės, labai panašus į paprastą Miunhauzeno sindromą, tik kad kokia mamaša visą tą savo negalavimą paverčia projekcija, kurią nukreipia į vaiką.

Miunhauzeno sindromas pagal įgaliojimą gali užkabinti ir vieną iš tėvų, ir abudu - pastaruoju atveju galima kalbėti, kad yra indukuotoji psichozė.

Sutrikimas vystosi labai paprastai: tėvai ima gan kvalifikuotai ir rafinuotai manipuliuoti savo vaiko sveikatos būkle. Vaikas dažniausiai būna labai jauno amžiaus, neretai net ir išvis nekalbantis kūdikis, tad pasiskųsti gydytojams ar papasakoti apie tai, kas išties vyksta, negali. Taigi, tėvai netrukdomi gali sukelti vidaus organų pažeidimus, o vaikas ir negali pasiskųst.

Dėl tokio kūdikio sveikatos į gydytojus keipiasi vienas iš tėvų, kuris paprastai ir būna tasai, kuris daro tas manipuliacijas. Dažniausiai, jei kreipėsi abu tėvai, manipuliacijas vaiku vykdo tas, kuris daugiausiai pasakoja apie vaiko sveikatos būklę. Kaip ir įprasto Miunhauzeno sindromo atveju, taip ir šiuo - pacientai reikalauja, kad kuo skubiau ir būtinai būtų atlikta chirurginė operacija.

Tarp pažeidimų dažniausiai būna visokie praryti daiktai, kurie randami vaiko skrandyje, žarnyne, kartais plaučiuose ar tiesiojoje žarnoje.

Būdinga, kad vaikui kiek paaugus, šitas Miunhauzeno sindromas dažniausiai pasibaigia, nes tėvai jau nedrįsta vaiko žaloti, bijodami, kad jis papasakos gydytojams. Deja, būna ir kitų atvejų - kai vaikai numiršta. Vaiko mirties atveju paprastai išsyk prasideda kveruliancija su visokiomis bylomis, nukreiptomis prieš vaiką gydžiusius gydytojus, kaltinant šiuos tuo kad jie vaiką numarino.