Zarinas

1988 Irakas Halabja mieste zarinu nuodijo kurdus, tai matyt Sadamas Huseinas džiaugėsi, nes visas miestelis atrodė taip, kaip čia nuotraukoje

Zarinas arba GB (angliškai dar vadinamas Sarin) - taigi toksai cheminis ginklas, daugelį kartų pagarsėjęs dėl savo efektyvaus panaudojimo prieš ką papuola, ogi dažniausiai - prieš visai niekuo dėtus žmones.

Taigi zarinas yra vienas iš tų trijų garsiųjų vokiškų cheminių ginklų, pavadintų Trilon, kuriuos anie sukūrė garsiąjame koncerne Bayer, o paskui šitas buvo verčiamas krūvomis į Baltijos jūrą, nes SSRS taip paprastai jo nusprendė atsikratyt. Tai visa laimė, kad ano nespėta daug prigaminti, tik keli tūkstančiai tonų, kurių pakaktų vos kokiai vienai-kitai į Lietuvą panašiai šaliai išnuodyti...

Neabejotina, kad zarinas - populiariausia ir garsiausia iš visokių plačiai žinomų nervus paralyžuojančių medžiagų, tad nusipelno kuo detaliausio straipsnio, idantinai kiekvienas žinotų, kam šitas chemikalas skirtas ir kaip gerai jis veikia.

Zarinas cheminiame kare ir terorizme

O štai ir 2013 zarino panaudojimas Sirijoje: matosi, kad kai kurie dar gyvi ir tamposi konvulsyviai, o kiti jau ir nesitampo, nes tokia jau ta mirtis nuo zarino

Zarinas buvo išrastas dar 1938 metais, ale kažkaip tai nors ir buvo gaminamas III Reicho reikmėms, taip ir liko nepanaudotas. Ir paskui ilgą laiką tik gamintas ir nenaudotas, pakol juo neužsiėmė Irakas. O vat tie tai jau ėmė naudoti ir kare prieš Iraną, ir šiaip visokiems kitiems reikalams.

• 1988 metų Kovą Irakas išbandė zarino poveikį Kurdistane, kur ėmė ir nubombardavo tokį miestelį Halabja. Žuvo apie 5000 žmonių, bet kai tais laikais nebuvo interneto, tai niekas apie tai ir nepranešė, tad pasaulis ir nesužinojo ilgai. Bet kaip paaiškėjo, zarinas buvo puikiai veikiantis prieš visokius civilius gyventojus.
• 1988 metų Balandį, įsitikinęs zarino efektyvumu, Irakas jį išbandė ant Irano kareivių al-Faw pusiasalyje. Kaip paaiškėjo, poveikis buvo labai neblogas, nes Irano armija buvo gerai sumušta.
• 1994 toksai sektantas Šoko Asahara kur tai Japonijoje, Matsumoto Nagano prefektūroje paskleidė zariną, bet liko kažkaip neidentifikuotas, nes visi nutarė, kad čia šiaip kažkokie pesticidai pasklido, o tik praėjus savaitei visgi išsiaiškino, kad zarinas. Tai tą kartą žuvo 8 žmonės ir apie 200 buvo sužeista, o sekta taip ir nebuvo sučiupta.
• 1995 metais zarinas tapo geriausiai pasaulyje pagarsėjusiu chemikalu, nes tas pats sektantas Aum Sinrike vadas Šoko Asahara sugalvojo Japonijoje cheminėmis medžiagomis masiškai didinti tautos dvasingumą. Tai anąsyk krūvoje metro stočių ir vagonų paskleistas zarinas nunuodijo mirtinai 13 žmonių, o dar kokius 6000 įvairiu sunkumu sužeidė, nes zarinas palieka ilgus pėdsakus organizmo būsenose, kas pasireiškia visokiu paralyžiumi, kartais ir nepagydomu, o taip pat - regėjimo sutrikimais, besitęsiančiais nuo kelių savaičių iki daugelio metų. Sunkiai sužeistų ir gavusių ilgalaikį paralyžių buvo apie 50, dar apie 1000 gan ilgam prarado regėjimą.
• 2004 metais kažkokie ten Irako sukilėliai, iš kažkur ištraukę seną binarinį zarino sviedinį pabūklui, bandė su juo išsprogdinti amerikonų kareivius. Vienok paaiškėjo, kad užtaisas buvo irakietiškos kokybės, medžiagos pusiau suirę, o ir mišinys susimaišyt tegalėjo iššaunant jį iš pabūklo, taip kad pora kareivių nesmarkiai apsinuodijo, ale abu buvo sėkmingai pagydyti.
• 2013 metais pradėjo sklisti visokie gandai, kad kažkoks Bašaras al Asadas zarinu nuodija gyventojus Sirijoje, kad tie nekariautų. Tai paskui jau Rugpjūčio 21 dieną kaip tai gavosi, kad krūvą rajonų kažkas apšaudė raketomis su zarinu, o paskui Sirijos valdžia viską neigė, nors žuvusių buvo maždaug nuo 300 iki 1700, tik vat skaičius neaiškus iki šiolei, nors ir atrado paskui, kad šaudė Sirijos gvardiečiai, senomis sovietinėmis cheminėmis raketomis.

Zarino poveikis organizmui

O čia - garsioji Tokijo metro ataka, kur matome į lauką ištemptus zarino prisikvėpavusius japonus, kurie miršta kultūringai ir su kostiumais

Kaip ir kitos nervus paralyžuojančios medžiagos, taip ir Zarinas užmuša kažkokią ten acetilcholinesterazę - fermentą, kuris skaido acetilcholiną, tai žmogų ištinka greiti traukuliai ir paskui labai skausminga mirtis. O jei žmogus ir nenumiršta, tai ilgam lieka pilnai ar pusinai suparalyžuotas, nes kol ta acetilcholinesterazė daugmaž atsistato, tai praeina keli mėnesiai, o ir netgi tada tas atsistatymas būna nepilnas, taip kad visą gyvenimą paskui žmogų kamuoja raumenų silpnumas ir judesio sutrikimai. O dar be to zarinas visada sukelia klausimą: ką daryti, jei prisivėmei dujokaukę?

Aišku, be šiaip suparalyžuojančio poveikio, būdingas ir labai ryškus poveikis akims: pastebėta jau seniai, kad per akies gleivinę zarinas įsisavina ypatingai gerai, nes garai paveikia. O rezultatas - sutrikęs, o paskui ir prarastas regėjimas, kuris taip visą gyvenimą gali ir neatsikurti. Aišku, dažniausiai iš dalies visgi po truputį atsistato, bet jei jau teks kada nesmarkiai zarinu apsinuodyt, tai žinokit, kad nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių pabūsit aklais.

Iš kitų nervus paralyžuojančių medžiagų zarinas išsiskiria labai dideliu lakumu, tad pakanka, kad iš užnuodytos teritorijos vėjelis padvelktų ir žmonės gali pradėti mirdinėti kaip lapai. Praktikoje gerai išpurkštas zarino aerozolis, esant geroms sąlygoms, efektyviai viską gali išnuodyti maždaug 15-25 kilometrų atstumu pavėjui nuo išpurškimo vietos. Aišku, čia esant labai geroms sąlygoms. Esant prastesnėms sąlygoms, tas atstumas mažėja, bet visgi jei už kilometro nuo jūsų sprogs zarino bomba, o vėjas pus į jus, tai geriau jau greitai skaitykite, kaip apsisaugoti nuo cheminio ginklo. Nors galit ir neskaityt, nes nespėsit...

Vienok kaip ir kitos nervus paralyžuojančios medžiagos, taip ir zarinas neblogai veikia, pakliuvęs ant odos, taip kad ta odos vieta greitai ima savaime virpėti ir trūkčioti, praranda jautrumą, o paskui jau ir visas žmogus numiršta, apsinuodijęs. Kita gi vertus, lyginant su zomanu ar VX, per odą zarinas įsisavina visgi gan prastai.

Vis dėl to reikia pasakyti, kad už tabūną zarinas yra žymiai pranašesnis, nes vidutiniškai maždaug 4-5 kartus nuodingesnis: bent porą kartų lenkia šį, kai įsisavinamas per odą, o jau kai garais - tai ir dešimteriopai. O tas didesnis nuodingumas yra labai naudinga savybė bet kokiame cheminiame kare.

Zarino išradimo istorija

Nelabai čia plečiantis, turim pasakyti, kad Zarinas buvo išrastas dar I.G.Farben laboratorijose, kaip labai geras ir daug nuodingesnis dalykas, negu tabūnas. Tai paaiškėjo, kad zarinas toksai geras ir sėkmingas dalykas, kas paskui 50 metų jis buvo vienu iš kelių svarbiausių pasaulyje cheminių ginklų, labiausiai apsiginklavusiose šalyse gamintas ir kauptas kartu su VX.

Čia šitaip yra dėl tos labai geros zarino savybės - jisai lengvai garuoja, yra labai lakus, tad teritoriją užteršia trumpam, tačiau nepaprastai smarkiai. O vat VX tuo nepasižymi: jis lėtai garuoja, tad jei vėjelis nuolat pučia, o oras yra šaltas, tai pas pastarąjį gali ir nesusidaryti mirtina garų koncentracija, nors anas ir daug kartų nuodingesnis. Užtat VX labai gerai per odą įsisavina, taip kad jo paskirtis visai kita.

Taip kad čia puikiai matome, kaip vieni išradimai papildo kitus: kur nori ilgam viską užnuodyt - ten naudoji VX, o kur nori staigiai visus nugalabyt - ten naudoji zariną.

O dar zarinas kai kuriuose siauruose sluoksniuose plačiai žinomas kai kuriais kitais pavadinimais, primenančiais tabūną: Sarin, Trilon 144, T144, Trilon 46, T46.