Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Subskraibink Pipediją ant FB:

Kliedesinė nuotaika

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kliedesinė nuotaika - specifinė būsena, kai pas pacientą jokie dar kliedesiai neprasidėjo, bet jau aiškiai, kad greitai greitai prasidės. Būdingas paciento nerimas, įtarumas, nepasitikėjimas aplinka, kažkokių neaiškių įvykių ir nelaimių nuojautos, įspūdis, kad aplinka kažkokia nesuprantama, svetima, keista. Po kliedesinės nuotaikos pacientui išsivysto kliedesinis suvokimas.

Kartais tokio tipo nuotaika yra painiojama su trema, tačiau pastarosios atveju kliedesiai gali kurį laiką neprasidėti, kai kliedesinės nuotaikos atveju greitai ima ryškėti ir kita simptomatika.

Kai kada kliedesinė nuotaika būna išskiriama į atskirą afekto rūšį, bet dažniau tiesiog įvardinama, kaip pirminė deliriumo ar oneiroido simptomatika, atsirandanti anksčiau, nei atsiranda kliedesiai. Prie afektų visgi siūlome kliedesinės nuotaikos nepriskirti, nes ji pati neretai būna su kokiu nors kitu afektu persimaišiusi.


Kliedesinės nuotaikos patogenezė

Šį kartą jau jums čia rimtai sakome, o ne besityčiodami iš Snežnevskio pseudomokslinių nesąmonių: pradinėse sąmonės sutrikimo stadijose stebima kliedesinė nuotaika aiškiai rodo, kad sąmonės sutrikimai bent jau dalimi atvejų kyla visgi dėl kažkokių fiziologinių procesų.

Aišku, tie patys fiziologiniai procesai gali būti prasidėję dėl kokių nors psichogeninių faktorių, kokių nors senų traumų ar dar dėl kažko, tačiau akivaizdu, kad pirmiausiai pacientą apima specifinė būsena, kurioje jis mąsto lyg ir normaliai, nieko nekliedi, tačiau jaučiasi sutrikęs ir labai keistai, kaip kažkokiais haliucinogenais būtų truputį apsirijęs, bet dar nepasiekęs tokios būsenos, kur haliucinacijos ir visokie nusišnekėjimai.

Laikui einant, apimtas nelabai aiškios, tačiau neramios nuotaikos, pacientas ima fiksuotis į visokias nesąmones, bando kurti kažkokias naujas asociacijas, paaiškinimus savo ir aplinkos būklei ir taip po truputį pereina į kliedesius. Sutrikęs aplinkos suvokimas, trūkinėjančios mintys ir sustiprėjusios emocijos tą kliedėjimą smarkiai skatina, tad po kelių valandų ar kelių dienų pacientas pereina į visai atvirą kliedėjimą - išsivysto įprasta simptomatika - pirmiausiai reikšmės kliedesiai, o paskui ir visa kita.