Rafael Trujillo

Rafael Trujillo, dar kartais vadintas El Jefe, katras pagal kalbainius būtų Rafaelis Truchilijas ar tai kažkaip panašiai - legendarinis Dominykos Respublikos valdovas, anoksai diktatorius, užgrobęs ten valdžią dar 1930 ir gal dar davęs kokio nors įkvėpimo netgi pačiam legendiškiausiam gretimos valstybės Haičio vadui Francois Duvalier.

Valdžią Rafael Trujillo užsigrobė per kažkokius rinkimus, kuriuos kažkaip sukontroliavo tokiu būdu, kad balsų gavo gerokai daugiau, nei rinkėjų buvo. Nes kodėl gi taip nepadarius, jei jau taip galima padaryt, kad jau visai būt užtikrintu, kad laimėsi. Čia dar reikia pasakyti, kad paskui iš šitų rinkimų pasimokė visokie komunistai, tai kai Lietuvoje buvo renkamas Liaudies Seimas, tai irgi panašiai buvo, bet čia nenukrypkim.

Labiausiai pagarsėjo šitas Dominykos diktatorius visokiais savo gražiais renginiais ir kitokiais darbais. Štai kartą ėmė ir suteikė pulkininko laipsnį savo 3 metų sūnui Ramfiui. Nes kodėl gi ne, jei jau armija yra tokia svarbi valstybės valdyme?

Arba štai nutarė kažkaip užkarūnuoti savo dukrą, tai ėmė ir surengė savo nusususioje biednoje Dominykoje šventę už 30 milijonų dolerių, kas dabartiniais pinigais visokias infliacijas atmetus ir taip toliau, tai būtų maždaug koks milijardas litų. Tai tas renginys buvo labai gražus, nes ir pavadinimą turėjo labai dvasingą - "Laisvo pasaulio taikos ir brolybės mugė". Tai šitai truko metus laiko ir kainavo trečdalį metinio valstybės biudžeto.

O tai kad nebūtų viskas prastai, tai dar tame pačiame šventiniame metų trukmės renginyje savo rašyti ir skaityti nemokančią žmoną paskelbė rašytoja ir filosofe, o tada pradėjo didelę ir triukšmingą kampaniją, kad toji gautų Nobelio premiją už literatūrą. Na, čia gal ir visai sąmoningas išties šitas dalykas buvo, nes Nobelio premijos už literatūrą tai skiriamos tikrai tokiems nesusipratimams, kad ir Pipedija galėtų pretenduot ne juokais, o visai iš rimtųjų. Taip kad už šitą reikalą negalima smerkt.

O dar tas pats Rafael Trujillo pervadino Dominykos respublikos sostinę Santo Domingo į Ciudad Trujillo. Nes ten kaip tik 1930 praėjo kažkoks uraganas, tai reikėjo kažką ten taisyt ir atstatinėt, tai po viso to atsatymo garbusis valstybės vadas paskelbė, kad čia jis iš naujo viską pastatė, taip kad visi turi būti jam už tai dėkingi.

O dar visose bažnyčiose irgi buvo padaryta taip, kad visur būtų užrašai - "Dios en cielo, Trujillo en tierra", kas reiškė "Dievas Danguje, Trujillo Žemėje". Taip kad čia jau aišku irgi aiškus dvasingumas.

O dar pasku buvo visur kitur irgi užrašai iškabinti, štai pavyzdžiui, prie sostinės labai didelis elektrinis ir tais laikais baisiai modernus užrašas "Dios y Trujillo", kas reiškė "Dievas ir Trujillo". Čia tokia buvo užuomina, apie tai, kad čia tokia intronizacija. Ir išvis visur buvo nurodyta, kad visur turi būti užrašai apie tai, kad visur Trujillo. Ir kalnai jo vardu buvo pervadinti, ir upės, ir keliai, ir gatvės, ir didesni namai, ir tiltai, ir belenkas. Ir dar visur užrašai pasidarė privalomi, pradedant mašinų numeriais ir baigiant šiaip kokiomis nors lentelėmis - "Viva Trujillo", kas maždaug reiškė "Tegyvuoja Trujillo".

Tai paskum 1961, kai jau tasai Rafael Trujillo visai nuseno, tai kažkokie ten sąmokslininkai ėmė jį ir nužudė, tai štai taip viskas ir baigėsi.