Albertas Barauskas

Albertas Barauskas - toksai iš LKP vadovybės buvo. Ganėtinai netipiškas, nes matyt gal ir koksai nors idėjinis buvo ar šiaip kažkoks, nes nei su NKVD siautėjimu siejosi, nei ten dar su kažkuo.

Gimė Maskvoje, būdamas vos 5 metų amžiaus, 1920 jo tėvai sugebėjo kažkaip pasprukti į Lietuvą. Paskui ką jis veikė - nelabai aišku, ale 16 būdamas, įstojo į žemės ūkio mokyklą, kur du metus prasimokė, o paskui kažkaip nuėjo į Lietuvos kariuomenę tarnaut, nes matyt nelabai patiko kaime gyventi. Tai kai atėjo sovietai ir Lietuva buvo okupuota, patapo kažkokiu vietinio sovieto pirmininku, taip kad matyt jog Lietuvą išdavė idėjiškai, o ne iš kokių nors įprastinių paskatų.

Paskui gavosi taip, kad Albertas Barauskas pakliuvo į sovietinę armiją 1940, o paskui jau 1942 permestas į 16-ąją lietuviškąją diviziją, o šią gerokai išdaužius - 1943 permestas į Lietuvą, kad partizanautų "Margirio" partizanų vadu. Karui baigiantis, 1944 patapo kažkokio Prienų srities kompartijos komiteto žvalgybos skyriaus viršininku.

O jau paskui, kai sovietai grįžo, Albertas Barauskas pradėjo staigią karjerą: 1944 Kėdainių apskrities II sekretorius, 1946 baigė respublikinę partinę mokyklą, 1947 jau Jurbarko apskrities I sekretorius, 1950 Klaipėdos srities partijos komiteto sekretorius, 1951 Klaipėdos srities ispalkomo pirmininkas, o jau 1955 baigė aukštąją partinę mokyklą prie SSKP CK, o tuo pačiu išsyk tapo LKP CK inspektorių grupės vaodvu, o jau 1957 patapo LKP CK sekretorius, t.y., prasimušė į pačią sukščiausią LTSR vadovybę, kur ir buvo iki pat 1965.

Vėliau matyt kažkam ėmė trukdyti, taip kad 1965 pašalintas iš sekretorių, tačiau nenušalintas visai, taip kad liko ne formaliose, o realią galią turinčiose pareigose, nes nuo tada iki pat 1982 metų buvo tokios įdomios įstaigos - Liaudies kontrolės komiteto pirmininkas. Tai tasai komitetas buvo visų įstaigų ir gamyklų siaubas, nes galėdavo nušalinti bet ką, jei kas nors prisidirbdavo, išskyrus tik visokius partinius, saugumo ir panašius tipus. Tai vat taip ir buvo partiniu visų aukščiausiu prižiūrėtoju - tegul ir be valdžios partijoje, bet su valdžia kitiems.

Dar kažkokiu būdu 1975 tapo kokiu tai nusipelniusiu kultūros veikėju, nes matyt buvo kažkuo kultūringas.