Likeris

Alkoholio propagandistų rašliava, nes Likeris pagal NTAKD esąs nuodai, nes jie čia yra paminėti, taip kad šitai yra mirties kultas Visus Pipedija kviečia gydytis nuo alkoholizmo ir negerti, nes lašas degtinės - milijonas žuvusių smegenų ir kepenų cirozė, todėl gerti yra nesveika. Tai yra alkoholikų pagalbos šauksmas, bandan pasiteisinti, kur atlyginimą pragėrė ir kad juos reikia gydyti. Rekomenduojame kreiptis į garsų gydytoją Aurelijų Verygą ir padidinti mokesčius degtinei, o taip pat kad Likeris būtų uždrausta vardan moralės gerinimo.

Tūlas vienuolis bevarydamas vienuolyne naminę degtinę, pavadino ją labai kilniai - akvavitu, t.y. gyvybės vandeniu, nes ne vienam, saikingai pavartojusiam, pridėdavo šiek-tiek gyvumo. Tačiau jos skonis buvo labai nekilnus, galim sakyti gerklę draskė, todėl buvo pradėta eksperimentuoti su skoniu. Pirmiausiai atėjo į galvą mintis saldinti ją, pridedant kvapnių žolių, idant ir kvapas būtų kilnesnis. Žymiausias tokio veiksmo atstovas - Benediktinas, nuo seno kilnus ir žinomas likeris.

O dar senais laikais, kai nežinodavo lietuviai, kas tas yra likeris, tai sakydavo kad brangvynis, nes brangus, o skonio kaip koks vynas užsaldintas, o ne degtinė ir ne alus...

Gi lietuviai, nežinodami tų subtilybių iš benediktinų visokių, išrado krupniką, kuris yra velniškai skanus, kai geriamas karštas, pašildytas iki kokių 40-50 laipsnių temperatūros, o kai šaltas - tai šiaip kažkokiom biškį medicinom atsiduoda.