Bankų griūtis

Bankų griūtis, katra tapo tikra legenda Lietuvoje, nusinešė ar tik ne 14, o gal ir 16, jei ne daugiau skirtingų bankų gyvybes, o taip pat berods ir kažkurių žmonių gyvastį - ir per nusižudžiusius bankininkus ir skolininkus, ir per sprogdintus ir šaudytus kreditorius.

Besikuriant ekonomikai po Nepriklausomybės atgavimo, bankai steigėsi nelyg kokie kioskeliai, kai kiekviena valiutų keitykla pretendavo į šitokį titulą, tuo tarpu gi mafukai irgi bandė įlįst į pelningą pinigų skolinimo bei paskolų gavimo verslą.

Štai tada dėme pasipuošė tuometis Lietuvos Banko vadas Kazys Ratkevičius, nes klausimai čia kyla iki šiolei, kodėl niekas nesukontroliavo, nors visiems buvo aišku, kad čia išimtinai tik visokios piramidės ir žmonių mulkinimas. Tačiau teisybės dėlei turim pastebėti, kad ne visi kalti, kas dėmėmis apteplioti, nes gi būtent prie šiojo ir buvo tie aferiūgos panaikinti, kurie prieš tai priviso.

Bankų ir investicinių aferistų suklestėjimas

Piliečius tiek žavėdavo šių kromelių siūlomos palūkanos už indėlius - ne tokios ašarėlės katino, kaip dabar, o nuo kelių iki 30 procentų per mėnesį! Ir nors buvo visiems aišku, kad tokių palūkanų iš legalaus verslo negausi niekaip, niekas to labai nejaudino. Žmonės tįsdavo į tuos kromelius paskutinius nutaupytus doleriukus ar markes (rubliai ar "nacionalinė valiuta" dar vadinama vagnorkėmis tuomet buvo veik tualetinio popieriaus analogas), ne vienas gi ir kokį butą užstatęs tam paskolas imdavo.

Tačiau tylus signalas pasigirdo dar 1993 metais, kai masiškai ėmė užsidarinėti ir dinginėti visokios investicinės bendrovės, supirkinėjusios investicinius čekius ir besivertusių visokiais kreditais, kitaip tariant - patyliukais atlikinėjusių bankininkystės funkcijas pramaišiui su piramidinėmis grandinėmis ir makaronais patikliems žmogeliams. Tarp tokių sužlugėlių buvo visa krūva įvairių šutvių, besidengusių kuo papuola: Egis, Finansinės investicijos, Vilniaus nekilnojamojo turto birža, Germės garantas, Žydrius, Lirida, Meilina, Sveikuoliai, LITPoliinter, Kauno holdingo kompanija ir krūva kitų.

Bankų griūtis ir daugybė bankrotų

Liūdnoji diena prasidėjo 1994 birželį, kai bankrutavo Apus bankas. O jau rugsėjį bankrutavo bankas Ateitis, o gruodį - garsusis bankas Sekundė. Ir vis su tom pačiom istorijom, kad pinigų trūksta, paskolos kažkur išduotos, o jas gavusieji dingę. Ir visi tie bankai aišku rėkė, kad jie nekalti, kad viskas tvarkoje, tik paskolas gavusieji pinigų neatiduoda, todėl ir kalti jie, o valdžiai reikia nesikišti, o geriau dar pafinansuoti.

Tačiau viskas įsisiautėjo baisiaisiais 1995 metais, kai visi lyg pablūdo: Bankas Nida, Kredito bankas, Kooperacijos bankas, bankas Lietuvos verslas, bankas Balticbank, Žemės bankas o gal ir dar keletas, kuriuos praleidom. Ir vėl su panašiais riksmais visi, kaip ir su panašiom skolom.

O paskui tai tęsėsi ir 1996, kai griuvo Ekspres bankas, Senamiesčio bankas, Komercijos ir kredito bankas ir Vakarų bankas. Ir aišku, dar ir Lietuvos Akcinis Inovacinis Bankas, apie kurį visi galvojo, kad jau tikrai jis negrius, o patys banko vadai kalbėjo, kad susijungs su Litimpex, taip tapdami galingiausiu banku Lietuvoje. Ir vėl tos pačios istorijos buvo, ir vėl su riksmais, kad valdžia puola ir pradingusiom paskolom.

O dar ir 1997 bankrutavo garsusis Tauro bankas, lyg vainikuodamas visą šią istoriją, nors vos pora metų anksčiau buvo gavęs paskolų iš valstybės daugiau, nei pats turėjo turto. Tai šitas buvo tuo įdomesnis nuo kitų, kad bandė per labai gudrią istoriją su 20 milijardų dolerių paskola nupirkti ir prichvatizuoti visą Lietuvą vienu ypu. Bet kai nepavyko, tai ir jo vadas nusišovė.

Paskutinis iš visų šitų bankrotų buvo liūdnai pagarsėjęs Litimpeks, katras, bankrotais įtartas jau 1996, galutinai užsivertė jau 1999, kai visi tikėjosi, kad šita griūtis pasibaigusi ir niekas nepasikartos.

Ir papildomai čia dar turėtume pridėti taip pat bankrutavusią EBSW, katra nors viešai ir nesiskelbė banku, bet išties vykdė visas bankų paslaugas, vienas - legaliai, o kitas - net ir nelegaliai. Dar panašiai žlugo ir kitas legendinis bankas - tai Aurabankas, kurį įsteigę Luokės grupuotės mafukai iš paties savo banko prisiėmė 40 milijonų litų paskolų, o paskui kažkur su tais pinigais pabėgo.

O štai dabar jau ir vėl turime naujų atgarsių, kai Snoras užsilenkė - praėjus ištisiems 12 metų nuo paskutinio iš tos bankų griūties nugriuvimo. Taip kad neramiai visi laukia, kas gi čia atsitiks vėl, nes kalbos jau sklinda apie milijardą, katras pavogtas, o tai jau būtų daugiau, nei iš visų tų bankų griūties kartu paėmus. O čia galėtume prisiminti, kaip prieš porą metų Parex bankrutavo ir iščiulpė iš valdžios veik milijardą latų, taip kad Snoras čia buvo laiku sustabdytas, pakolei nespėjo dar tiek pridirbt.

Bankų griūties rezultatai

Taigi, kai bankų griūtis prasidėjo 1994, tai valdžia susizgribo, kad bankai tampa bankais, net ir neturėdami pinigų, o išties juose tėra pinigų siurbimo skylės, kurios atima turtus iš indėlininkų, tai buvo sugalvotas gudrus planas: visi bankai privalėjo padidinti savo įstatinį kapitalą iki 10 milijonų litų, kad atsirastų bent šiokia tokia garantija, kad bankas bent kažkiek pinigų turės. Tai aišku, kad bankai dėl to ėmė labai smarkiai cypti, nes dauguma tokių pinigų neturėjo. O neturėjo dėl to, kad buvo tiesiog aferistų bankai.

Tai paskui jau kai iki numatyto termino 1995 vidury laikas praėjo, paaiškėjo, kad nustatyto kapitalo nesugebėjo surinkti Snoras, Lituanus, Balticbankas, Senamiesčio bankas, Lietuvos verslas ir Ancorobankas.

Tai paskui Snoras visgi metų gale kažkaip sugebėjo sukrapštyti pinigų ir išliko. O štai Ancorabanko veikla buvo sustabdyta, bet kitais metais jis kažkaip visgi įstengė išlipti iš duobės, nes paaiškėjo, kad nebuvo prisidirbęs.