Gedimino prospektas

Gedimino prospektas XIXa. pradžioje - iš paukščio skrydžio. Tolumoje, pačiame prospekto gale, baltuoja Vilniaus katedra. O dešinėje... Cha cha cha, o gatvės į kalną - tai nėra!

Gedimino prospektas Vilniuje - centrinė miesto gatvė, pakeitusi tiek pavadinimų, kaip, gal būt, jokia kita.

Savo laiku vadinosi ir Georgijaus prospektu, ir Adomo Mickevičiaus gatve, ir Gedimino gatve, ir Stalino prospektu, ir Lenino prospektu, o dabar - Gedimino prospektu.

Nutiesta gatvė buvo dar Caro laikais, XIXa., kaip prospektas, vedantis link Muravjovo vilos, buvusios kažkur tuometinės Aleksandrijos, vėliau imtos vadinti Žvėrynu, pakraštyje - kažkur netoli dabartinės Latvių gatvės. Į Žvėryną buvo nutiestas ir Žvėryno tiltas, katras dabar yra seniausias išlikęs tiltas per Nėrį.

Išsiskiria Gedimino prospektas tikru istoriniu simboliškumu: jo pradžia buvo šalia Vilniaus katedros ir tuomet dar stovėjusių Valdovų rūmų griuvėsių, o galas - prie šv. Jurgio cerkvės, carinių architektų galvose simbolizavusios Rusijos įsigalėjimą Lietuvoje. Pačiame gatvės viduryje buvo pastatyti teisingumo rūmai (juose buvo ochranka), 1918 visokie bolševikai ten įkurdinę buvo savo ČK, paskui jau lenkai - dar kažkokią savo slaptąją policiją, o dar vėliau, okupavus Lietuvą, anie tapo NKVD būstine, užėjus vokiečiams - centriniu Gestapo štabu, o paskui - KGB rūmais. Dabar šis pastatas ir toliau simbolizuoja teisingumą, mat jame berods kažkoks aukščiausiasis teismas įsikūręs...