Hipochondriniai kliedesiai

Hipochondriniai kliedesiai - čia kai pacientas kliedi, jog serga mirtina ir baisia liga, kurios paprastai niekas nežino, nes ji labai skiriasi nuo kitų ligų ir niekas jos negali atpažinti. Ir ta ypatinga liga jį suės ir nukankins.

Čia reikia, beje, skirti, kad hipochondriniai kliedesiai gali atsirasti prie hipochondrijos, bet tai kad pas pacientą yra hipochondrija, tai dar nereiškia, kad pas jį yra ir tokie kliedesiai. Nes hipochondriniai kliedesiai - tai jau tada, kai labai sunkiai, su visais kliedesių požymiais, o ne šiaip kokiomis nors nesąmonėmis apie nesamas ligas.

Na, paprastai šnekant, jei pacientas tik šiaip kliedi apie tai kad serga kažkuo, kuo jis neserga, tai dažniausiai dar nėra hipochondriniai kliedesiai. Bet jei jau jis šneka apie kažkokią mokslui nežinomą ligą - tai paprastai jau yra hipochondriniai kliedesiai.

Neretai hipochndriniai kliedesiai eina kartu su senestopatijomis. Tuo atveju, jei hipochondriniai kliedesiai išsivysto dėl psichogeninių priežasčių, t.y., kaip psichogeniniai kliedesiai, tai pradžioje kliedesiai turi nestiprią formą, būna susiję su realiais pergyvenimais (pvz., su anksčiau patirtu infarktu ar kokia kita persirgta liga), tačiau po truputį kliedesiams stiprėjant, jie įgauna vis labiau fantastinę formą ir galų gale pavirsta į pasakojimus apie mokslui nežinomas ligas.

Viena iš dažnesnių hipochondrinių kliedesių rūšių - dermatoziniai kliedesiai, kai pacientai pasakoja, jog juos ėda nežinomos rūšies parazitai.

Diagnozuojant hipochondrinius kliedesius, reikia turėti omeny, kad pacientas gali išties sirgti kokia nors retesne, mažai žinoma liga - dažniausiai tai būna arba egzotinės infekcijos (ypač parsivežtos iš tropinių šalių), arba kai kurios retos profesinės ligos (ypač lėtiniai apsinuodijimai kai kuriais specifiniais chemikalais), turinčios netipišką eigą. Tokius atvejus reikia diferencijuoti nuo hipochondrinių kliedesių.

Kai kuriais atvejais pasitaiko itin sunki hipochondrinių kliedesių rūšis - Kotaro sindromas. Tai ten jau viskas blogai.