Apdujimas

Apdujimas arba apglušinimas - toksai sąmonės sutrikimas, kur žmogus tiesiog lyg šlapiu maišu tvotas - truputį nelabai orientuojasi, silpnai į aplinką reaguoja ir šiaip silpnai mąsto, nes sąmonė apstojusi veikti. Žodžiu, pacientas toksai kaip nesavas ir nelabai susivokiantis ir kažką suvokiantis.

Apdujimui sunkėjant, paciento būsena irgi sunkėja, pakol neprasideda soporas, o dar sunkesniu atveju - ir koma. O apdujimui lengvėjant - pacientui mąstymas daugmaž atsistato.

Skiriamos trys apdujimo arba neparoksizminio sąmonės išsijungimo stadijos:

• Lengva stadija, dar taip vadinama obnumbilacija - pacientas atrodo kaip išgėręs juntamai, bet ne taip dar, kad griuvinėtų. Nesioriantuoja laike, negali rišliai pasakyti, ar dabar vakaras, ar rytas, kiek valandų, kokia savaitės diena. Nepaisant to, gali susivokti, kas jis toksai ir kur yra. Sunkiai prisimena, ką šiandien veikė. Pokalbio metu pacientas pamiršta, ką kalbėjo prieš kokias 15 minučių ar pusvalandį. Paciento dėmesys sutrikęs, jis sunkiai reaguoja į klausimus. Judesiai sulėtėję, atsakymus pasako po pauzės. Afektas nepastebimas - pacientas abejingas. Tarpais gali būti pastebimi kelių-keliolikos minučių prašviesėjimai - lucidiniai langai, kai pacientas ima orientuotis ir bendrauti rišliau.
• Vidutiė stadija - dezorientacija laike jau pilna, taip pat prasideda ir dezorientacija erdvėje. Pacientas nesusivokia, kokiame jis mieste, kur jis pakliuvo, ką čia veikia, kokia savaitės diena ar kokie metai. Ne itin sunkiu vidutinės stadijos atveju pacientas gali prisiminti savo vardą, pavardę, gimimo datą, tačiau namų adreso paprastai neįstengia pasakyti. Į aplinką pacientas visiškai nereaguoja, nepastebi jokių aplink vykstančių įvykių, netgi jei jie labai keisti ir įspūdingi. Paprastai pastebima pasimetusi veido išraiška. Į klausimus reaguoja sunkiai, tik tada, kai jie rėkiami tiesiai į ausį, nes d4l apdujimo nelabai kitaip kažką išgirsta. Paliktas ramybėje, pacientas atsigula ir guli, nereaguodamas į aplinką, tačiau ir neužmigdamas.
• Sunki stadija arba somnolencija - visiška paciento dezorientacija. Pacientas nežino, nei kur jis, nei koks dabar laikas, nei koks jo vardas. Aplinkoje vykstančių įvykių nepastebi. Bandymų kalbėtis nesuvokia, ko iš jo nori aplinkiniai - nesupranta. Nepaisant to, reaguoja į skausminius dirgiklius, tačiau silpnai. Jei dirgiklių nėra, pacientas guli ir nieko nedaro.

Praėjus apdujimui, pacientas sunkiai prisimena, kas vyko. Lengvo apdujimo atveju vyksta dalinė amnezija, sunkaus apdujimo atveju - pilna apdujimo metu buvusių įvykių amnezija.

Svarbu diferencijuoti apdujimą nuo stuporo, nes pastarojo atveju sąmonė pas pacientą nebūna atsijungusi.