I.G. Farben

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad tai - mažų mažiausiai gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

Gražus IG Farben logotipas vaizduoja kolbą, kurioje yra chemija, naudojama neaiškiais tikslais

I.G. Farben, dar savo visokiais padaliniais bei paveldėtojais žinoma, kaip I.G. Farbenindustrie AG, Agfa, BASF, Bayer, Interessens-Gemeinschaft Farbenindustrie AG, Hoechst ir kitais pavadinimais.

Sukurta Tarpukaryje, IG Farben įmonė susidėjo iš didžiausių Vokietijos chemijos gamintojų, tačiau labiausiai pagarsėjo jau II Pasaulinio karo metais, tuom, kad išrado ir kažkokioj gamykloj gamino Zyklon B chemikaliją, kuria buvo nunuodyta melejonas žmonių. Ta chemikalija buvo atseit vabzdžiams nuodyti, bet paaiškėjo, kad žmonėms nuodyti.

IG Farben susidarė, kai 1925 apsijungė didžiausi Vokietijos chemijos koncernai - Bayer, Agfa, BASF, Hoechst ir dar kažkokios kontoros, taip sudarydamos vieną iš didžiausių pasaulio korporacijų. Tai daugelį gali nustebinti keistas faktas, kad įmonė, nors ir Niurnbergo procese suskaldyta vėl į sudedamąsias, nes savo veiklai naudojo konslagerius ir žudė žmones, įskaitant ir konslagerį Aušvice.Taipogi šis fabrikas imdavo konslagerių kalinius vergauti ir mokėdavo konslageriui po penkias reichsmarkes į dieną už vieną kalinį,dažnai komendantai ir Farbeno derektoriai nesutardavo katras turi kalinius pašerti. Už tuos nusikaltimus buvo teista keliasdešimt IG Farben įmonės vadovų, vėliau paleistų laisvėn, tam, kad galėtų vėl vadovauti įmonėms, kurios gavosi, suskaidžius tą IG Farben.

Tai visvien gavosi taip, kad IG Farben egzistuoja ir po šiai dienai, tiesa, teturėdama jau nedaug milijonų pinigų ir vis neužsidarydama, tačiau akcijas vis dar kotiruodama kažkokiose biržose.

Hoechst, Rhone-Poulenc ir Sanofi-Aventis

Hoechst buvo viena iš IG Farben kūrėjų, dar per I Pasaulinį karą agitavusi už visos Vokietijos chemijos industrijos apsijungimą. Tai po II Pasaulinio karo viskas kažkaip subyrėjo ir Hoechst veikla ilgainiui nusmuko. Nors kompanija ir pagarsėjo, kaip išradėja garsiųjų aborto tablečių - RU-486.

Tai už tas tabletes paskui ją boikotavo Amerikos moterys, pakol kompanijos reikalai iš visokių vaistukų visvien pasitaisė ir ji susijungė su anokia Prancūzijos įmone Rhone-Poulenc. O pastaroji, kaip žinia, buvo ne kas kitas, o chlorpromazino išradėja. Taip susijungusios įmonės pasivadino kaip Aventis.

Dar paskui jau tokia prancūzų kontora Sanofi-Synthelabo būdu tą Aventis įsigijo, čia jau 2004 metais, taip kad visai neseniai. Ir tai kainavo 55 milijardus eurų. Taip nusipirkus, tiksliau veik susijungus, Sanofi-Synthelabo persivadino į Sanofi-Aventis, o jau paskui vėl persivadino tiesiog į Sanofi. Taip kad dabar jau niekas nesusiprotėtų, kad kadaise dalis to Sanofi kažkada gamino kažką kažkokiems naciams.

Bayer

Žinomiausia, kaip aspirino išradėja, Bayer firma išrado ir heroiną - patį baisiausią narkotiką. O II Pasaulinio karo metais darė medicininius bandymus ant Aušvico kalinių, tuos tyrimų užsakymus vykdė ir garsusis daktaras-žudikas Mengelė.

II Pasaulinio karo metais, anoksai Gerhard Schrader, dirbęs kokiam tai I.G. Farben koncerno Bayer AG padalinyje, išrado ir cheminius ginklus, gražiai pavadintus Trilon. Tai paskum iš šitų išaiškino kelis kitus - zariną, zomaną ir tabūną. Tai tabūno prigaminta buvo tūkstančiai tonų, o paskui jau po karo tie tūkstančiai tonų suversti į Baltijos jūrą.

Tai dabar aišku, kompanija jau neužsiima tokiais dalykais, o toliau visokius vaistus ir kitas chemijas gamina.

BASF

Šita kompanija išties tapo realiu pagrindu visam I.G. Farben koncernui. Tai paskui kai buvo tas koncernas suskaidytas, tai BASF visvien ilgainiui išaugo į didžiausią chemijos įmonę pasaulyje. Štai jums ir prašom, skaidyk neskaidęs.

O dar neseniai paaiškėjo, kad kažkoks BASF padalinys sukūrė ir sumanė Anglijoje auginti genetiškai modifikuotas bulves.

Agfa

Labiausiai pasaulyje garsėjo, kaip fotografijos bei kino juostų gamintoja.